Apie verslumo skatinimą

Velsumo skatinimo kryptys

Verslumas – tai kūrybiškas žvilgsnis į supantį pasaulį ir gebėjimas sėkmingai įgyvendinti bei parduoti (plačiąja šia žodžio prasme) savo idėjas bei talentą. Verslumas – tai siekimas naujų idėjų, projektų įgyvendinimo, t.y. sugebėjimas sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą ir verslą. Tai yra mąstymas ir veikimas. Verslumas reikalingas kiekvienam visuomenės nariui, jeigu jis tik nori dirbti ir užsidirbti. Galų gale verslumas – tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą.

Savybės

Verslumui ugdyti aktualiausios kompetencijos, kurias būtina ugdyti, kūrybiškumas, gebėjimą mąstyti ir veikti novatoriškai. Tačiau ne mažiau svarbu išmokti tas idėjas paversti realybe, t. y., darbą atlikti iki galo, išsikelti tikslą ir jo siekti. 

Gebėjimas viešai kalbėti bei sklandžiai ir aiškiai pristatyti savo idėjas – dar vienas sėkmę garantuojantis įgūdis. Juk gana dažnai kelias į sėkmę ne inovatyviausia, bet geriausiai pristatyta idėja. 

Svarbu mokėti ir mokytis kurti socialinius santykius bei komunikuoti, pasakoti ir pristatyti savo mintis bei idėjas. Išsikelti tikslą ir jį įgyvendinti iki galo taip pasitikrinti tų idėjų vertę. Išklausyti ir priimti „vartotojų” pasiūlymus bei pastabas gali būti nelengva, tačiau taip mokomasi socialinių kompetencijų,  racionalios kritikos reiškimo ir išklausymo.

Verslumo įgūdžiai apima gebėjimą kūrybiškai spręsti iškylančias problemas, įtikinėti, derėtis, strategiškai mąstyti, užmegzti reikiamus ryšius, sprendimus priimti vadovaujantis intuicija. 

Situacija kaime

Keičiantis kaimo ekonomikai, reikia ieškoti naujų kaimo bendruomenių palaikymo strategijų, pavyzdžiui, skatinant verslumą. Verslumas gali paskatinti vietos ekonomiką panaudojant vietinius talentus ir išteklius, įvertinant mažėjantį kaimo gyventojų skaičių. Augant verslumui, kaimo ekonomika gali tapti įvairesnė ir tapti mažiau priklausoma nuo ekonomikos svyravimų darančių įtaką žemės ūkiui ir kitoms kaimo pramonės šakoms. Trumpai tariant, verslininkai gali užtikrinti, kad kaimo bendruomenės išliks.

Verslumas yra patraukli bendruomenės ir ekonomikos plėtros priemonė dėl daugybės priežasčių.  Svarbiausia priežastis yra ta, kad verslumas sukuria turtą, o ne tik atlyginimus. Verslininkų sukurtas turtas lieka bendruomenėje reinvestuojant. Tai skiriasi nuo darbo vietų kūrimo, kuris atneša atlyginimus kaimo bendruomenėms, tačiau nebūtinai išlaiko įmonių turtus tų bendruomenių ribose.

Kad bendruomenės galėtų suvokti verslumo naudą, jos turi skatinti verslininkui palankią aplinką. Viena iš svarbiausių išvadų yra ta, kad verslumas negali būti sėkmingas be bendruomenės paramos. Nors tiesa, kad verslumas iš esmės priklauso nuo to, ar žmonės yra kūrybingi ir rizikuoja, bendruomenės parama yra kertinis sėkmės akmuo.

Iššūkiai ir aplinkybės

Verslumo procese yra keturi svarbūs veiksniai. Kiekviename žingsnyje vietos žmonės gali kažkuo prisidėti, kad padėtų sukurti palaikančią kultūrą:
1.    „Talentas“ priklausantis asmenims, kurie pripažįsta rinkos galimybes ir tada kuria organizacijas, norėdami pasinaudoti šiomis galimybėmis; 
2.    „Galimybė“ apibrėžta kaip galimybė patenkinti poreikį bendruomenėje; 
3.    „Kapitalas“  finansiniai ištekliai tokiam poreikiui patenkinti;
4.    „Žinios“ arba galimybė užmegzti ryšius, kad įgytų patirties ir techninių žinių. 

Pagrindiniai iššūkiai su kuriais verslininkai susiduria kaimo vietovėse yra šie:

Kultūra, kuri nepalaiko verslumo. Palaikomoji kultūra yra gyvybiškai svarbi skatinant verslininkus. Be aplinkos, vertinančios naujoves, verslininkai bus atkalbinėjami. Kaimo žmonės vertina sunkų darbą ir individualizmą, tačiau gali skeptiškai vertinti pokyčius ir riziką, kurią verslininkai patiria savo bendruomenėse.

Atstumas iki rinkos ir paslaugų. Kaimo gyventojai geografiškai izoliuoti nuo centrų, kur teikiamos paslaugos, reikalingos sėkmingam verslui vykdyti. Technologijos palengvina šio iššūkio įveikimą, tačiau vis dar yra kliūtis daugeliui verslininkų.

Kapitalo prieinamumo spraga. Didžioji dalis kapitalo, skirto smulkiajam verslui ir verslininkams, yra didmiesčiuose. Verslininkai yra ne tik geografiškai nutolę nuo kapitalo šaltinių, bet ir dėl atstumo iki rinkos bei paslaugų gali atrodyti, kad investuotojai į savo idėjas yra nepatrauklūs investuotojams.

Paklausos slenkstis, pagrįstas palaikymo paslaugų buvimo vieta. Šis iššūkis panašus į pirmiau išvardytus antrąjį ir trečiąjį iššūkius, nes mažesnis kaimo vietovių gyventojų skaičius apsunkina prieigą prie paslaugų, reikalingų verslininkams, kad jie galėtų sėkmingai veikti. Pavyzdžiui, spartaus interneto prieiga gali būti nepasiekiama 300 gyventojų miestelyje, nes gyventojų skaičius nėra pakankamas, kad būtų galima palaikyti paslaugą.

Kitų verslininkų nebuvimas. Vienas iš svarbiausių verslumo aspektų yra mokymasis iš kitų, susiduriančių su panašiomis kliūtimis. Techniniu požiūriu tinklų kūrimas gali paskatinti verslininkus ieškoti išteklių, apie kuriuos jie nežinojo.

Pramonės grupių nebuvimas. Pramonės grupės teikia konkurencijos ir paramos šaltinį. Nors atrodo, kad šie du elementai priešinasi vienas kitam, jie abu stiprina verslo efektyvumą. Tame pačiame regione susibūrusios įmonės ir pramonė konkuruoja, o tai skatina kūrybiškumą ir naujoves. Tuo pačiu metu įmonės sukuria tinklų kūrimo ir išteklių naudojimo galimybes. Kaimo gyventojai retai apima pramonės grupes, todėl negali pasinaudoti jų teikiamais ištekliais.

Tikėti ir veikti

Kiekviename verslumo proceso etape kaimo bendruomenių gyventojai susiduria su daugybe iššūkių. Talentai gali būti neskatinami, izoliacija ir atstumas iki rinkų gali riboti perspektyvias verslo galimybes, kapitalo gali būti nedaug, o galimybių kurti verslo praktinę patirtį gali būti nepakankamai arba sunku įgyvendinti. Tai dalį potencialių verslininkų gąsdina tačiau minėtų jėgų išnaudojimas sąveikoje su kaimų gyventojais gali duoti naudingus rezultatus.
 

Smulkių ir vidutinių ūkininkų bei gamintojų iš regionų VERSLUMO SKATINIMO srityje dirba Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyrius.

Skyriaus veiklos kryptys šioje srityje:

  • Identifikuoti maisto ūkio sektoriaus gamintojus ir skatinti dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse 
  • Analizuoti gamintojų grupių ir kooperatyvų veiklą, identifikuoti veiklos problemas, dalyvauti jas sprendžiant
  • Administruojant  www.kaimasinamus.lt  skatinti tiesioginius pardavimus, organizuoti tiekėjų ir pirkėjų grupes, koordinuoti jų veiklą
  • Teikti konsultacijas rinkodaros klausimais kuriant, diegiant ir plečiant trumpas maisto tiekimo grandines
  • Organizuoti renginius, skirtus gerinti žemės ūkio darbuotojo profesijos įvaizdį, populiarinti žemės ūkio sektoriaus ir kaimo plėtros veiklą bei pasiekimus
  • Organizuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros renginius
  • Skelbti informaciją apie kaimo verslų skatinimą, naujienas, gerus pavyzdžius, naujas ir sėkmingas veiklas kaime Agentūros interneto svetainėje www.litfood.lt.

 

Visada galite kreiptis kontaktais:

Paulius Uleckas
Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjas
El. paštas p.uleckas@litfood.lt
Tel. nr. +370 611 79660

Vaiva Petrauskienė
Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus specialistė
El. paštas v.petrauskiene@litfood.lt
Tel. nr. +370 616 88643
 

  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorius Šarūnas Celiešius
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X