Senjorės rankose gimstantys šiaudiniai sodai – tikri tautinio paveldo šedevrai

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) pristato žymiausius tautinio paveldo produktų kūrėjus, tradicinius amatininkus, tautinio paveldo produktus. Viena tokių – prieš savaitę 91 m. gimtadienį atšventusi – šiaudinių sodų rišėja Janina Pavliukevičienė (Matusevičiūtė).

Ilgametė tautinio paveldo puoselėtoja

„Nuo 2006 m. amatininkė rengia edukacines programas ir aktyviai vykdo edukacinę veiklą ne tik rajone ar šalyje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Dirba su visų amžiaus grupių ir įstaigų asmenimis, kuriuos moko rišti šiaudinius sodus, pinti šiaudines kepures, paukščius, kalėdines žvaigždes“, - sako dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejaus direktorės pavaduotoja etninės kultūros veiklai. 

 

 

Kaip teigia muziejaus direktorės pavaduotoja, amatininkei netrukdo garbus amžius, ji labai aktyvi ir visur suspėjanti. Kiekvienais metais savo darbus pristato respublikinėse, rajoninėse parodose, kermošiuose bei mugėse, renginiuose, susitikimuose ir edukacinėse programose. Jos auksaspalvių šiaudinių sodų, skrybėlių, saulučių yra ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Amerikoje. 

Šiais metais Janinos Pavliukevičienės sodais gėrėsis ir Sankt Peterburgo gyventojai bei svečiai. Rusijos etnografinio muziejuje paroda „Lietuviški Velykų papročiai“ bus eksponuojama visą balandį. Vėliau kelsis į Maskvą. Organizatorių planuose numatyta apkeliauti ir kitas Rusijos vietoves. Parodą Sankt Peterburge  koordinuoja Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos ir Vilniaus krašto tautodailininkų ir meno kūrėjų bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė. 

Parodos rengėjų užsakymu Nalšios muziejus ir Švenčionių miesto kultūros centras sukūrė trumpametražį dokumentinį filmą apie Janinos Pavliukevičienės amatą – šiaudinių sodų rišimą, šiaudinių kepurių, paukštelių gamybą. Filmą kūrė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė ir Ramūnas Maminskas. Jį galite pažiūrėti Švenčionių miesto kultūros centro ir Nalšios muziejaus Facebook paskyroje (rusų kalba). 


J. Pavliukevičienė dalyvavo ir Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“. Amatininkė yra Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainiko-2012“ laureatė. Kiekvienais metais dalyvauja rajoninėje, regioninėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“, atveždama vis naujus šiaudinius sodus, kuriuos vėliau dovanoja parodos organizatoriams. 2012 m. amatininkei, kaip labiausiai nusipelniusiai Švenčionių rajonui, įteikta nominacija už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje. 

Moteris  tautinio paveldo produktus - šiaudinius sodus ir šiaudines žvaigždes - sertifikavo nuo 2012m. 
Juos galima įsigyti pas pačią amatininke, susisiekus kontaktiniu telefonu +370 620 46922.

Šiaudiniai sodai rišti visuose Lietuvos regionuose

Šiaudinių sodų pynimui naudojami javų šiaudeliai, kurie veriami ant siūlo sudarant trikampius ir kvadratus. Tradicinėje kultūroje sodai dažniausiai gaminami iš rugių bei kviečių šiaudų. 

Tai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos. Sodai puošiami paukšteliais, rombais, trikampiais bei spalvotais popierėliais. 

Etnografiniuose regionuose sodai dar vadinami: liktoriumi, žarondeliu, voru, dangumi ir rojumi. Jie rišti (auginami) visoje Lietuvoje, o ilgiausiai sodų rišimo tradicija išliko Aukštaitijoje.

Jie kabinti virš kūdikio lopšio, dovanoti įkurtuvėms, jaunavedžiams, jais puošti namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms. Jiems suteikiama galia užtikrini namų ir žmonių gerovę bei sėkmę, apsaugoti nuo nužiūrėjimo. Patalpose sodai kabinti krikštasuolės kampe virš stalo prie lubų, kad galėtų reaguoti į mažiausią oro svyravimą. 

Šiuo metu sodas naudojamas kaip dekoratyvinis interjero elementas, kabinamas įvairiose namų vietose, nesutekint jam simbolinės prasmės.
Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.

Vienas iš „Litfood“ uždavinių yra populiarinti tautinio paveldo produktus bei dalyvauti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procese.