Naujienos

Čekauskų etnografijos muziejus: skiedrinės stogdengystės amato palaikytojas

Mediena – labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Medienos teigiamos savybės yra žinomos nuo gilios senovės, todėl Lietuvoje viena iš stogų dangų yra malksnos, vadinamosios skiedros. Pirmą kartą skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1604 metais Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje, kur pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės (maukos) ir dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.

Skiedriniai stogai ir jų dangos Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo, pakeisdami šiaudinius stogus, nors kai kuriose teritorijose neprigijo. Mažojoje Lietuvoje išliko tradicija stogus dengti nendrėmis, kurios gausiai auga Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje, o turtingesni Suvalkijos ūkininkai šiaudinius stogus keitė iš Vokietijos parsivežtomis molinėmis čerpėmis, vietinių vadinamomis dokalkomis, taip pat parsiveždavo čerpių formas ir patys pasigamindavo reikiamą kiekį stogo dangos iš vietinės žaliavos. Skiedriniai stogai ir jų danga buvo labiau paplitusi miškingose vietovėse.

Stogų dengimas ir skiedrų gaminimas

Stogus dengdavo amatininkai stogdengiai, vietinių vadinami meistrais. Stogdengiai važinėdavo iš kaimo į kaimą, vietoje droždavo skiedras ir čia pat jomis dengdavo stogus. Didesni kaimai ar miesteliai turėjo savo stogdengius. Skiedros ant stogų klojamos dviem ar penkiais sluoksniais, priklausomai nuo pastato paskirties, tvirtinamos plonais ilgais vinukais. Dengiami ne tik sodybos trobesiai, pavėsinės, bet ir bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai.

Pirmiau skiedros buvo gaminamos primityviomis rankinėmis skiedrų gaminimo staklėmis, vėliau arklinėmis skiedarnėmis ar dyzeliniais varikliais sukamomis skiedradžožėmis ir po antrojo Pasaulinio karo sukurtomis elektros varikliais sukamomis skiedralkomis. Skiedros dažniausiai būdavo drožiamos iš drebulės medienos, nes ši yra labiausiai atspari atmosferos poveikiui, drėgmei, ultravioletiniams spinduliams. Teigiama, kad drebulės mediena, neturėdama sąlyčio su žeme, nepūva. Aukštaitijoje skiedroms buvo naudojama ir juodalksnio mediena, o Dzūkijoje – pušies, kartais eglės. Mediena skiedroms drožti buvo ypatingai parenkama, kad nebūtų šakota ar įviji, tad skiedroms drožti būdavo naudojami tik pirmi medžio rąstai.

Muziejus kviečia susipažinti su skiedrinės stogdengystės tradicija

Čekauskų etnografijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas, tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas, puoselėjantis senąsias stogdengystės tradicijas, supažindina su skiedrinės stogdengystės raida ir tradicija bei kviečia sudalyvauti skiedrinės stogdengystės tradicijų edukacinėse programose.

Lietuvoje skiedrinės stogdengystės amatas yra nykstantis, o amatininkų, puoselėjančių šią tradiciją, Lietuvoje likę labai mažai. Todėl muziejaus įkūrėjas G. Čekauskas mielai veda edukacijas apie tradicinę stogdengystę ir padeda suprasti tokio tipo stogų privalumus. 

Apie skiedrinės stogdengystės tradicijas sukurtas dokumentinis filmas „Skiedrinės stogdengystės tradicijos“, kurį kviečiame pasižiūrėti ir susipažinti su išskirtiniu amatu. 

 

  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorius Šarūnas Celiešius
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X