Naujienos

Kaišiadoryse praūžė jau tradicija tampantis „Paukščių festivalis“, kurio metu įvyko ir penktasis respublikinis šakočių kepimo čempionatas. Šiais metais vertinimo komisijos pirmininko pareigos atiteko VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjui Pauliui Uleckui, kuris kartu su komanda rinko šakotį nugalėtoją. Konkurso tikslas – ne tik pamaloninti gomurius, bet ir supažindinti visuomenę su šakočių kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje.

Šiais metais dalyvavo ir savo meistriškumą demonstravo 7 komandos iš visos Lietuvos, kurios yra aktyvios kulinarinio paveldo puoselėtojos, o jų kepami šakočiai – sertifikuoti tautinio paveldo produktai.

Velykos Aukštaitijoje, Panevėžio krašte, švenčiamos nuo pat ankstyvo ryto. Pasak Aušros Sidorovienės Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio tradicinių amatų centro Upytės kaime (arba Upytės tradicinių amatų centras) vadovės, buvo manyta, kad kuo anksčiau prisės prie pusryčių stalo, tuo ir darbuose geriau seksis.

„Ant stalo pirmiausia dedami marginti ir vienspalviai kiaušiniai, sviesto avinukas, krienai. Marginti kiaušiniai svečiams, dovanoms, nemarginti (vienspalviai) – šeimynai valgyti, – apie krašto tradicijas pasakoja Aušra. – Pietums ant Velykų stalo buvo patiekiamas baltas sūris, šaltiena, silkė, kuo aukštesnis pyragas „boba“ (babka), miežinis alus“.

Kiaušinius šiame krašte įpaprasta dažyti Didįjį šeštadienį, kuomet iš bažnyčios parnešta švęsta ugnis ir vanduo. Dažniauisi dažai – užplikyti ir pavirti vantos lapai, šieno pakratai, didžiųjų pupų ankštys, svogūnų lukštai. Vienspalvius kiaušinius įprasta skutinėti aštriu peiliuku.

Kiek istorikai, etnografai ir etnologai pamena ir žino – praėję metai buvo pirmieji, kai nuo 1604 m. kasmet rengiama tautodailininkų mugė, buvo nutilusi. Nors pandemija vis dar siaučia, Kaziuko mugės organizatoriai su atsarga, bet jau ruošiasi jos sugrįžimui.

Organizatoriai labai tikisi, kad pirmąjį pavasario savaitgalį, kovo 4–6 d., sostinės gatvės vėl atsivers tradicinei amatų mugei ir po metų pertraukos Vilniaus senamiesčio gatvės vėl pražys verbomis, pakvips riestainiais, kviesdamos gyventojus ir miesto svečius į tradicinę Kaziuko mugę.

Tai bus gera proga įvertinti menininkų ir amatininkų darbus, kurie ruošdamiesi Kaziuko mugei įdėjo daug darbo ir pastangų į savo kūrinius.

Gruodžio 10 d. Plateliuose vykusioje metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ aptarta lietuviško tautinio paveldo modernėjančiame pasaulyje svarba bei apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. Iškilmingą sveikinimo žodį ir kasmet skiriamas premijas nugalėtojams įteikė LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Konferencija prasidėjo nuo ekskursijos po praėjusiais metais nugalėjusį Platelių tradicinių amatų centrą, kur dalyviai iš arti susipažino su čia dirbančiais amatininkais ir jų darbais, išvydo išlikusį autentišką Platelių dvaro mūrą bei paklausė įdomių istorijų apie šio regiono tradicijas. Platelių amatų centras dar kartą įrodė, kad stipriai prisideda prie tautinio paveldo puoselėjimo ir buvo vertas praėjusių metų nugalėtojo vardo.

Upytės tradicinių amatų centras gruodžio 17 d. 17 val. kviečia į susitikimą su tautodailininke Rasa Družiene, kuri pristatys savo parodą „Šiaudo šviesa“ ir kartu organizuos sodų rišimo mokymus.

Adventiniame laukime labai smagu vakaroti, kuriant namų puošmenas, skirtas Kalėdoms. Besisukantis sodas virš Kūčių stalo – jaukaus tikėjimo, kad susirinkome visi, ir esantys, ir buvę – ženklas. Kviečiame į Upytės amatų centrą pasigrožėti Rasos Družienės sukurtais sodais ir mokytis patiems juos rišti.

Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centro iškilmingas apdovanojimas jau gruodžio 10 d. metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Šiais metais renginys įvyks jaukiame Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre, iš kur tiesioginė transliacija internetu Jus pasieks kiekviename Lietuvos kampelyje.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija gruodžio 10 d. kviečia susiburti ir kartu dalyvauti šventinėje popietėje nuo 12 valandos.

Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad bendradarbiaudama su Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tvarkytoju, LNKC Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado specialistėmis L. Sungailiene ir S. Ramoškaite, 2020–2021 metais sėkmingai atliko parengiamuosius Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių registro, vietinio šių vertybių bylų archyvo kūrimo darbus.

2021 m. lapkričio 30 d. Kretingos rajono kultūros centre vyks pirmųjų Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo iškilmės į Kretingos rajono savivaldybės Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Žemės ūkio ministerija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti individualią arba edukacinę valstybės stipendiją. Gauti individualią stipendiją turi teisę tradiciniai amatininkai, tradicinio amato pameistriai, o edukacinę stipendiją – tradicinių amatų meistrai.

Pareiškėjai, norintys gauti stipendiją, paraiškas ministerijai turi pateikti asmeniškai (tiesiogiai atvykę į Ministeriją), per kurjerį, registruota pašto siunta arba elektroninėmis priemonėmis (elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą). Pareiškėjas, pretenduojantis gauti stipendiją, per einamuosius metus gali teikti tik vieną paraišką skirti vienos rūšies stipendiją.

Kartu su paraiška privaloma pateikti patirties ir (arba) praktinės veiklos tradicinių amatų srityje aprašymą. Teikiant paraišką edukacinei stipendijai gauti, papildomai privaloma pateikti dokumentus, kurie patvirtina kvietimą dalyvauti stažuotėje, kursuose, konferencijoje, simpoziume ir kitoje veikloje, kuri skirta profesiniam meistriškumui tobulinti. Kartu su paraiška teikiami ir kiti dokumentai, kuriuose pagrindžiama paraiškoje nurodyta informacija.

Dokumentai pateikiami spausdintine (surinkti kompiuteriu) ir elektronine (įrašyti į elektroninę laikmeną (PDF ir Word formatu) forma.

Maistas, kurį žemaičiai tradiciškai gamino anksčiau nereikalavo itin daug laiko ar pastangų. Šiandien tokie patiekalai gali ne tik praturtinti mūsų stalą, pamaitinti visą šeimą, bet  ir nustebinti greitu, paprastu bei genialiu sprendimu netikėtą svečią.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus Visuomenės informavimo specialistės Daivos Vaškienės, seniau žmonės kasdien daug ir sunkiai fiziškai dirbo, todėl maistas buvo sotus, paprastas ir greitai pagaminamas. Žemaičiai paprastai valgydavo tris kartus per dieną, parskridęs gandras parnešdavo priešpiečius ir pavakarius. 
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) gegužės 26 d. 14 val. organizuoja informacinį nuotolinį renginį – diskusiją „Muzikinis folkloras – apribotos ar neišnaudotos tautinio paveldo sertifikavimo galimybės?“. 

Išgirdę sąvoką „tautinis paveldas“, kiekvienas turi individualų suvokimą, kas tai yra. Nuomonių ir požiūrių įvairovėje ilgainiui išsikristalizuoja socialinė ir teisinė apibrėžtis. Nuo 2008 m. įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produkto įstatymas, jo nuostatos, priemonės ir veiklos. 
Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra tęsia renginių ciklą „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, kuris dėl pandemijos buvo atidėtas neribotam laikui. Jau birželio 15 d. dalyviai kviečiami į lauko dieną – gerosios patirties sklaidos renginį Kėdainių regione. Renginys prasidės 9.30 val. Krakių kultūros centre, antroje dalyje – praktinių vietos pavyzdžių lankymas.

Čia pristatysime galimybes didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, bendradarbiavimą bei ekonominę plėtrą organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines. Kalbėsime apie vietos maisto sistemas: savivaldos, bendruomenės bei trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimą. Aptarsime naujausias patirtis vystant verslą Kėdainių regione ir analizuosime sėkmingai veikiančius vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžius.
 

Pristatome naujausią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“ ) elektroninio leidinio „Naujienos bendruomenėms“ numerį. Leidinys skirtas kaimo plėtros dalyviams.

Leidinyje pateikiama informacija apie lėtą turizmą Lietuvos kaimiškose vietovėse, socialinį verslą ir jo pavyzdžius, sėkmingai įgyvendintus projektus - gerosios praktikos pavyzdžius, pažangių kaimų sampratą, užsienio naujienas ir kita.

Atsisiųsti leidinį ČIA.