Naujienos

Ar žinote, kiek reikia minkyti kibino tešlą? O tai, kad šimtalapį totoriai kepa tik Lietuvoje? Neretai ieškome, ką naujo patirti, sužinoti, kur nukeliauti su šeima ar draugais. Užtenka tik praverti vieno iš tradicinių amatų centrų duris ir liksite maloniai nustebinti, šįkart mestelkime žvilgsnį į Trakus, Anykščius ir mažai girdėtą Upytę.

Kas sieja šimtalapį ir laikraštį? Trakų krašto tradicinių amatų centras – tai daugiafunkcė erdvė, kurioje dalintis savo kultūra, tradicijomis ir žiniomis bei įgyvendinti veiklas gali skirtingų tautų žmonės. Svarbu tai, kad jie gali realizuoti save ir taip pat dalintis patirtimi su žmonėmis, besidominčiais amatais, istorija ar ieškančiais tiesiog įdomios veiklos ar potyrių su šeima bei bičiuliais.

Penktadienį Anykščių menų inkubatoriuje metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir amatų centras. Jiems premijas įteikė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija kasmet skiria premijas sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrui. Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija vertina geriausius iš geriausiųjų ir teikia siūlymus premijuoti atrinktus kandidatus Žemės ūkio ministerijai. Premijų teikimą organizuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. 

Šiemet sėkmingiausiai dirbančiais tradiciniais amatininkais ir tradicinių amatų centru pripažinti:

Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centro iškilmingas apdovanojimas jau gruodžio 9 d.  metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Šiais metais renginys įvyks Anykščių menų inkubatoriuje.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija gruodžio 9 d. kviečia susiburti visos Lietuvos amatininkus ir kartu aptarti, padiskutuoti ir pasidalinti sava patirtimi konferencijoje, ieškant geriausių sprendimų išsaugant Lietuvos tautinį paveldą. Konferencijos metu bus apdovanojami sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. 

Konferencija skirta atkreipti dėmesį į mūsų tradicinių amatų puoselėjimą, išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Tautodailininkė Marija Liugienė pasidalins savo įžvalgomis apie šiaudinių sodų pynimo tradicijos išsaugojimo svarbą bei populiarinimą už Lietuvos ribų. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė pristatys šio etninio regiono iššūkius saugant ir perduodant tradicijas. Švenčionių krašto patirtimi saugant ir puoselėjant vietos amatus dalinsis Nalšios muziejaus direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veiklai dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.

Laukia linksma šeimininkų – anykštėnų padėka su Živile Žarskute, Respublikinio pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ Druskininkuose 2021 metais – laureate. Liūdėti neleis ir  ansambliai: tradicinių kanklių – „Laumakė“ bei folkloro – „Valaukis“.

Konferencijos dalyviai kviečiami aplankyti ir šalia veikiantį praėjusių metų konkurso nugalėtoją – Anykščių rajono tradicinių amatų centrą. 
Renginio moderatorius ir siela – charizmatiškoji Zita Kelmickaitė.

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) skelbia konkursą sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijoms gauti.

Premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti. 

Sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro kandidatūras premijoms gauti gali siūlyti savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pavieniai asmenys (toliau – pareiškėjai)  nuo rugsėjo 1 iki 30 dienos Agentūrai el. paštu info@litfood.lt.

Mediena – labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Medienos teigiamos savybės yra žinomos nuo gilios senovės, todėl Lietuvoje viena iš stogų dangų yra malksnos, vadinamosios skiedros. Pirmą kartą skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1604 metais Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje, kur pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės (maukos) ir dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.

Skiedriniai stogai ir jų dangos Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo, pakeisdami šiaudinius stogus, nors kai kuriose teritorijose neprigijo. Mažojoje Lietuvoje išliko tradicija stogus dengti nendrėmis, kurios gausiai auga Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje, o turtingesni Suvalkijos ūkininkai šiaudinius stogus keitė iš Vokietijos parsivežtomis molinėmis čerpėmis, vietinių vadinamomis dokalkomis, taip pat parsiveždavo čerpių formas ir patys pasigamindavo reikiamą kiekį stogo dangos iš vietinės žaliavos. Skiedriniai stogai ir jų danga buvo labiau paplitusi miškingose vietovėse.

Ruoškime roges vasarą, kad žiemą visi smagiai suvažiuotume į kasmetinę konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas”, kuri vyks Anykščių rajono Tradicinių amatų centre Niūronyse! Konferencijos metu bus paskelbti ir apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradicijų puoselėtojai.

Nuo rugsėjo 1 d. kviesime teikti kandidatūras sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro premijai gauti. Nors laiko dar šiek tiek liko, tačiau raginame medžiagą ruošti jau dabar.

Skiriamų premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti.

Kaišiadoryse praūžė jau tradicija tampantis „Paukščių festivalis“, kurio metu įvyko ir penktasis respublikinis šakočių kepimo čempionatas. Šiais metais vertinimo komisijos pirmininko pareigos atiteko VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjui Pauliui Uleckui, kuris kartu su komanda rinko šakotį nugalėtoją. Konkurso tikslas – ne tik pamaloninti gomurius, bet ir supažindinti visuomenę su šakočių kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje.

Šiais metais dalyvavo ir savo meistriškumą demonstravo 7 komandos iš visos Lietuvos, kurios yra aktyvios kulinarinio paveldo puoselėtojos, o jų kepami šakočiai – sertifikuoti tautinio paveldo produktai.

Velykos Aukštaitijoje, Panevėžio krašte, švenčiamos nuo pat ankstyvo ryto. Pasak Aušros Sidorovienės Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio tradicinių amatų centro Upytės kaime (arba Upytės tradicinių amatų centras) vadovės, buvo manyta, kad kuo anksčiau prisės prie pusryčių stalo, tuo ir darbuose geriau seksis.

„Ant stalo pirmiausia dedami marginti ir vienspalviai kiaušiniai, sviesto avinukas, krienai. Marginti kiaušiniai svečiams, dovanoms, nemarginti (vienspalviai) – šeimynai valgyti, – apie krašto tradicijas pasakoja Aušra. – Pietums ant Velykų stalo buvo patiekiamas baltas sūris, šaltiena, silkė, kuo aukštesnis pyragas „boba“ (babka), miežinis alus“.

Kiaušinius šiame krašte įpaprasta dažyti Didįjį šeštadienį, kuomet iš bažnyčios parnešta švęsta ugnis ir vanduo. Dažniauisi dažai – užplikyti ir pavirti vantos lapai, šieno pakratai, didžiųjų pupų ankštys, svogūnų lukštai. Vienspalvius kiaušinius įprasta skutinėti aštriu peiliuku.

Kiek istorikai, etnografai ir etnologai pamena ir žino – praėję metai buvo pirmieji, kai nuo 1604 m. kasmet rengiama tautodailininkų mugė, buvo nutilusi. Nors pandemija vis dar siaučia, Kaziuko mugės organizatoriai su atsarga, bet jau ruošiasi jos sugrįžimui.

Organizatoriai labai tikisi, kad pirmąjį pavasario savaitgalį, kovo 4–6 d., sostinės gatvės vėl atsivers tradicinei amatų mugei ir po metų pertraukos Vilniaus senamiesčio gatvės vėl pražys verbomis, pakvips riestainiais, kviesdamos gyventojus ir miesto svečius į tradicinę Kaziuko mugę.

Tai bus gera proga įvertinti menininkų ir amatininkų darbus, kurie ruošdamiesi Kaziuko mugei įdėjo daug darbo ir pastangų į savo kūrinius.

Gruodžio 10 d. Plateliuose vykusioje metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ aptarta lietuviško tautinio paveldo modernėjančiame pasaulyje svarba bei apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. Iškilmingą sveikinimo žodį ir kasmet skiriamas premijas nugalėtojams įteikė LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Konferencija prasidėjo nuo ekskursijos po praėjusiais metais nugalėjusį Platelių tradicinių amatų centrą, kur dalyviai iš arti susipažino su čia dirbančiais amatininkais ir jų darbais, išvydo išlikusį autentišką Platelių dvaro mūrą bei paklausė įdomių istorijų apie šio regiono tradicijas. Platelių amatų centras dar kartą įrodė, kad stipriai prisideda prie tautinio paveldo puoselėjimo ir buvo vertas praėjusių metų nugalėtojo vardo.

Upytės tradicinių amatų centras gruodžio 17 d. 17 val. kviečia į susitikimą su tautodailininke Rasa Družiene, kuri pristatys savo parodą „Šiaudo šviesa“ ir kartu organizuos sodų rišimo mokymus.

Adventiniame laukime labai smagu vakaroti, kuriant namų puošmenas, skirtas Kalėdoms. Besisukantis sodas virš Kūčių stalo – jaukaus tikėjimo, kad susirinkome visi, ir esantys, ir buvę – ženklas. Kviečiame į Upytės amatų centrą pasigrožėti Rasos Družienės sukurtais sodais ir mokytis patiems juos rišti.

Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centro iškilmingas apdovanojimas jau gruodžio 10 d. metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Šiais metais renginys įvyks jaukiame Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre, iš kur tiesioginė transliacija internetu Jus pasieks kiekviename Lietuvos kampelyje.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija gruodžio 10 d. kviečia susiburti ir kartu dalyvauti šventinėje popietėje nuo 12 valandos.