Naujienos

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) skelbia konkursą sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijoms gauti.

Premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti. 

Sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro kandidatūras premijoms gauti gali siūlyti savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pavieniai asmenys (toliau – pareiškėjai)  nuo rugsėjo 1 iki 30 dienos Agentūrai el. paštu info@litfood.lt.

Mediena – labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Medienos teigiamos savybės yra žinomos nuo gilios senovės, todėl Lietuvoje viena iš stogų dangų yra malksnos, vadinamosios skiedros. Pirmą kartą skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1604 metais Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje, kur pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės (maukos) ir dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.

Skiedriniai stogai ir jų dangos Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo, pakeisdami šiaudinius stogus, nors kai kuriose teritorijose neprigijo. Mažojoje Lietuvoje išliko tradicija stogus dengti nendrėmis, kurios gausiai auga Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje, o turtingesni Suvalkijos ūkininkai šiaudinius stogus keitė iš Vokietijos parsivežtomis molinėmis čerpėmis, vietinių vadinamomis dokalkomis, taip pat parsiveždavo čerpių formas ir patys pasigamindavo reikiamą kiekį stogo dangos iš vietinės žaliavos. Skiedriniai stogai ir jų danga buvo labiau paplitusi miškingose vietovėse.

Ruoškime roges vasarą, kad žiemą visi smagiai suvažiuotume į kasmetinę konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas”, kuri vyks Anykščių rajono Tradicinių amatų centre Niūronyse! Konferencijos metu bus paskelbti ir apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradicijų puoselėtojai.

Nuo rugsėjo 1 d. kviesime teikti kandidatūras sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro premijai gauti. Nors laiko dar šiek tiek liko, tačiau raginame medžiagą ruošti jau dabar.

Skiriamų premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti.

Kaišiadoryse praūžė jau tradicija tampantis „Paukščių festivalis“, kurio metu įvyko ir penktasis respublikinis šakočių kepimo čempionatas. Šiais metais vertinimo komisijos pirmininko pareigos atiteko VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjui Pauliui Uleckui, kuris kartu su komanda rinko šakotį nugalėtoją. Konkurso tikslas – ne tik pamaloninti gomurius, bet ir supažindinti visuomenę su šakočių kepimo amato ištakomis ir svarba mūsų kultūroje.

Šiais metais dalyvavo ir savo meistriškumą demonstravo 7 komandos iš visos Lietuvos, kurios yra aktyvios kulinarinio paveldo puoselėtojos, o jų kepami šakočiai – sertifikuoti tautinio paveldo produktai.

Velykos Aukštaitijoje, Panevėžio krašte, švenčiamos nuo pat ankstyvo ryto. Pasak Aušros Sidorovienės Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio tradicinių amatų centro Upytės kaime (arba Upytės tradicinių amatų centras) vadovės, buvo manyta, kad kuo anksčiau prisės prie pusryčių stalo, tuo ir darbuose geriau seksis.

„Ant stalo pirmiausia dedami marginti ir vienspalviai kiaušiniai, sviesto avinukas, krienai. Marginti kiaušiniai svečiams, dovanoms, nemarginti (vienspalviai) – šeimynai valgyti, – apie krašto tradicijas pasakoja Aušra. – Pietums ant Velykų stalo buvo patiekiamas baltas sūris, šaltiena, silkė, kuo aukštesnis pyragas „boba“ (babka), miežinis alus“.

Kiaušinius šiame krašte įpaprasta dažyti Didįjį šeštadienį, kuomet iš bažnyčios parnešta švęsta ugnis ir vanduo. Dažniauisi dažai – užplikyti ir pavirti vantos lapai, šieno pakratai, didžiųjų pupų ankštys, svogūnų lukštai. Vienspalvius kiaušinius įprasta skutinėti aštriu peiliuku.

Kiek istorikai, etnografai ir etnologai pamena ir žino – praėję metai buvo pirmieji, kai nuo 1604 m. kasmet rengiama tautodailininkų mugė, buvo nutilusi. Nors pandemija vis dar siaučia, Kaziuko mugės organizatoriai su atsarga, bet jau ruošiasi jos sugrįžimui.

Organizatoriai labai tikisi, kad pirmąjį pavasario savaitgalį, kovo 4–6 d., sostinės gatvės vėl atsivers tradicinei amatų mugei ir po metų pertraukos Vilniaus senamiesčio gatvės vėl pražys verbomis, pakvips riestainiais, kviesdamos gyventojus ir miesto svečius į tradicinę Kaziuko mugę.

Tai bus gera proga įvertinti menininkų ir amatininkų darbus, kurie ruošdamiesi Kaziuko mugei įdėjo daug darbo ir pastangų į savo kūrinius.

Gruodžio 10 d. Plateliuose vykusioje metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ aptarta lietuviško tautinio paveldo modernėjančiame pasaulyje svarba bei apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. Iškilmingą sveikinimo žodį ir kasmet skiriamas premijas nugalėtojams įteikė LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Konferencija prasidėjo nuo ekskursijos po praėjusiais metais nugalėjusį Platelių tradicinių amatų centrą, kur dalyviai iš arti susipažino su čia dirbančiais amatininkais ir jų darbais, išvydo išlikusį autentišką Platelių dvaro mūrą bei paklausė įdomių istorijų apie šio regiono tradicijas. Platelių amatų centras dar kartą įrodė, kad stipriai prisideda prie tautinio paveldo puoselėjimo ir buvo vertas praėjusių metų nugalėtojo vardo.

Upytės tradicinių amatų centras gruodžio 17 d. 17 val. kviečia į susitikimą su tautodailininke Rasa Družiene, kuri pristatys savo parodą „Šiaudo šviesa“ ir kartu organizuos sodų rišimo mokymus.

Adventiniame laukime labai smagu vakaroti, kuriant namų puošmenas, skirtas Kalėdoms. Besisukantis sodas virš Kūčių stalo – jaukaus tikėjimo, kad susirinkome visi, ir esantys, ir buvę – ženklas. Kviečiame į Upytės amatų centrą pasigrožėti Rasos Družienės sukurtais sodais ir mokytis patiems juos rišti.

Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centro iškilmingas apdovanojimas jau gruodžio 10 d. metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Šiais metais renginys įvyks jaukiame Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre, iš kur tiesioginė transliacija internetu Jus pasieks kiekviename Lietuvos kampelyje.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija gruodžio 10 d. kviečia susiburti ir kartu dalyvauti šventinėje popietėje nuo 12 valandos.

Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad bendradarbiaudama su Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tvarkytoju, LNKC Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado specialistėmis L. Sungailiene ir S. Ramoškaite, 2020–2021 metais sėkmingai atliko parengiamuosius Kretingos rajono nematerialaus kultūros paveldo vertybių registro, vietinio šių vertybių bylų archyvo kūrimo darbus.

2021 m. lapkričio 30 d. Kretingos rajono kultūros centre vyks pirmųjų Nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo iškilmės į Kretingos rajono savivaldybės Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Žemės ūkio ministerija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 7 d. nutarimu skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti individualią arba edukacinę valstybės stipendiją. Gauti individualią stipendiją turi teisę tradiciniai amatininkai, tradicinio amato pameistriai, o edukacinę stipendiją – tradicinių amatų meistrai.

Pareiškėjai, norintys gauti stipendiją, paraiškas ministerijai turi pateikti asmeniškai (tiesiogiai atvykę į Ministeriją), per kurjerį, registruota pašto siunta arba elektroninėmis priemonėmis (elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą). Pareiškėjas, pretenduojantis gauti stipendiją, per einamuosius metus gali teikti tik vieną paraišką skirti vienos rūšies stipendiją.

Kartu su paraiška privaloma pateikti patirties ir (arba) praktinės veiklos tradicinių amatų srityje aprašymą. Teikiant paraišką edukacinei stipendijai gauti, papildomai privaloma pateikti dokumentus, kurie patvirtina kvietimą dalyvauti stažuotėje, kursuose, konferencijoje, simpoziume ir kitoje veikloje, kuri skirta profesiniam meistriškumui tobulinti. Kartu su paraiška teikiami ir kiti dokumentai, kuriuose pagrindžiama paraiškoje nurodyta informacija.

Dokumentai pateikiami spausdintine (surinkti kompiuteriu) ir elektronine (įrašyti į elektroninę laikmeną (PDF ir Word formatu) forma.

Maistas, kurį žemaičiai tradiciškai gamino anksčiau nereikalavo itin daug laiko ar pastangų. Šiandien tokie patiekalai gali ne tik praturtinti mūsų stalą, pamaitinti visą šeimą, bet  ir nustebinti greitu, paprastu bei genialiu sprendimu netikėtą svečią.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus Visuomenės informavimo specialistės Daivos Vaškienės, seniau žmonės kasdien daug ir sunkiai fiziškai dirbo, todėl maistas buvo sotus, paprastas ir greitai pagaminamas. Žemaičiai paprastai valgydavo tris kartus per dieną, parskridęs gandras parnešdavo priešpiečius ir pavakarius.