Naujienos

Maistas, kurį žemaičiai tradiciškai gamino anksčiau nereikalavo itin daug laiko ar pastangų. Šiandien tokie patiekalai gali ne tik praturtinti mūsų stalą, pamaitinti visą šeimą, bet  ir nustebinti greitu, paprastu bei genialiu sprendimu netikėtą svečią.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus Visuomenės informavimo specialistės Daivos Vaškienės, seniau žmonės kasdien daug ir sunkiai fiziškai dirbo, todėl maistas buvo sotus, paprastas ir greitai pagaminamas. Žemaičiai paprastai valgydavo tris kartus per dieną, parskridęs gandras parnešdavo priešpiečius ir pavakarius. 
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) gegužės 26 d. 14 val. organizuoja informacinį nuotolinį renginį – diskusiją „Muzikinis folkloras – apribotos ar neišnaudotos tautinio paveldo sertifikavimo galimybės?“. 

Išgirdę sąvoką „tautinis paveldas“, kiekvienas turi individualų suvokimą, kas tai yra. Nuomonių ir požiūrių įvairovėje ilgainiui išsikristalizuoja socialinė ir teisinė apibrėžtis. Nuo 2008 m. įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produkto įstatymas, jo nuostatos, priemonės ir veiklos. 
Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra tęsia renginių ciklą „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, kuris dėl pandemijos buvo atidėtas neribotam laikui. Jau birželio 15 d. dalyviai kviečiami į lauko dieną – gerosios patirties sklaidos renginį Kėdainių regione. Renginys prasidės 9.30 val. Krakių kultūros centre, antroje dalyje – praktinių vietos pavyzdžių lankymas.

Čia pristatysime galimybes didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, bendradarbiavimą bei ekonominę plėtrą organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines. Kalbėsime apie vietos maisto sistemas: savivaldos, bendruomenės bei trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimą. Aptarsime naujausias patirtis vystant verslą Kėdainių regione ir analizuosime sėkmingai veikiančius vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžius.
 

Pristatome naujausią VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („Litfood“ ) elektroninio leidinio „Naujienos bendruomenėms“ numerį. Leidinys skirtas kaimo plėtros dalyviams.

Leidinyje pateikiama informacija apie lėtą turizmą Lietuvos kaimiškose vietovėse, socialinį verslą ir jo pavyzdžius, sėkmingai įgyvendintus projektus - gerosios praktikos pavyzdžius, pažangių kaimų sampratą, užsienio naujienas ir kita.

Atsisiųsti leidinį ČIA. 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) pristato žymiausius tautinio paveldo produktų kūrėjus, tradicinius amatininkus, tautinio paveldo produktus. Viena tokių – prieš savaitę 91 m. gimtadienį atšventusi – šiaudinių sodų rišėja Janina Pavliukevičienė (Matusevičiūtė).

Ilgametė tautinio paveldo puoselėtoja

„Nuo 2006 m. amatininkė rengia edukacines programas ir aktyviai vykdo edukacinę veiklą ne tik rajone ar šalyje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Dirba su visų amžiaus grupių ir įstaigų asmenimis, kuriuos moko rišti šiaudinius sodus, pinti šiaudines kepures, paukščius, kalėdines žvaigždes“, - sako dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Nalšios muziejaus direktorės pavaduotoja etninės kultūros veiklai. 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) balandžio 29 d. 14 val. organizuoja informacinį nuotolinį renginį „Tautiniai simboliai ir jų transformacijos logotipuose“. Renginys skirtas visiems, kuriems rūpi plėtoti tautinio paveldo srities gaminių, gamintojų ir institucijų ženklų, logotipų patrauklumą ir įtaigumą.

Renginio metu bus aptariami populiariausi vizualiniai lietuvių tradiciniai tautiniai simboliai ir ženklai bei jų transformacijos logotipuose įvairovė ir būdai, tarptautiniai kontekstai. Taip pat nagrinėjami jų tradicinės ir šiuolaikinės simbolikos skirtumai bei sąsajos. Aptariamos simbolių šiuolaikinės transformacijos logotipuose strategijos ir perspektyvos.

Lektorius - Dr. Vytautas Tumėnas (Lietuvos istorijos institutas)
Renginio data balandžio 29 d.
Renginio pradžia 14 val.
Registruotis į informacinį renginį galite jau dabar, paspaudę nuorodą.
Kilus klausimams, skambinkite telefonu +370 616 88643 ar kreipkitės  el. paštu v.petrauskiene@litfood.lt

Pandemijos metu virtualūs seminarai tampa įprastu komunikacijos bei mokymosi būdu. Latvijos Jėkabpilio miesto savivaldybė parodė, kad ir tarptautinius kultūrinius renginius galima organizuoti virtualiai - rugsėjo pabaigoje savivaldybė surengė tarptautinį medžio drožėjų plenerą „Senovinių žaislų parko sukūrimas“. Parko kūrime dalyvauja Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos medžio meistrai.

Lietuvos atstovas, medžio drožėjas ir kalvis Povilas Malinauskas, sukūrė suoliuką – briedį, kurio vizualizacija buvo pristatyta Jėkabpilio miesto Miško parke. Dėl COVID-19 apribojimų sukurtas suoliukas į Latviją nukeliaus pasibaigus su pandemija susijusiems asmenų judėjimo ribojimams.

Povilas Malinauskas iš Čiobiškio, Širvintų r. yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių drožybos ir kalvystės amatų meistras. Šiais metais jo kandidatūra pateikta sėkmingiausių tradicinių amatininkų premijavimui.

Pleneras organizuotas įgyvendinant projektą „Nematerialios kultūros ir vietinio istorijos paveldo išsaugojimas, prieinamumas ir plėtra, gerinant darnų turizmo konkurencingumą Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje“: „Atraskime regionų šaknis iš naujo!“.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia savivaldybių administracijas, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bei pavienius asmenis siūlyti kandidatus premijoms gauti. Kandidatus galima siūlyti jau dabar iki rugsėjo 30 d. 

Kandidatai – sėkmingai dirbantys amatininkai arba tradicinių amatų centrai, puoselėjantys tautinio paveldo tradicijas. Pareiškėjai – įstaigos, organizacijos ar pavieniai asmenys, kurie siūlo kandidatus.

Siūlant tradicinio amatininko kandidatus, pareiškėjai Agentūrai pateikia šiuos dokumentus:

• trejų metų veiklos aprašymą;
• dvi rekomendacijas (regioninės etninės kultūros globos tarybos, savivaldybių kultūros skyrių, kultūros ir mokslo įstaigų, asociacijų, bendruomenių ar kt.);
• dalyvavimo šventėse, konkursuose, parodose ir kituose renginiuose patvirtinimo dokumentų kopijas ar kitokią medžiagą (iliustracinę medžiagą, tautinio paveldo produktų 8–10 nuotraukas, leidinius, lankstinukus).

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra birželio 16 -19 dienomis  kviečia smulkius gamintojus, amatininkus, ūkininkus ir visus kitus trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyvius į informacinį renginio tiesiogines transliacijas. 

Transliacijos vyks nuo antradienio iki penktadienio.

16 d. 15 val. 
VšĮ „Ekoagros“ informuos apie reikalavimus ūkininkams bei smulkiems gamintojams, norintiems prekiauti savo gaminama ekologiška produkcija.  Tiesioginės transliacijos metu bus apžvelgta: kas yra ekologiški produktai ir kaip juos atskirti; ekologiškų produktų ženklinimas ir informacijos pateikimas internetiniuose puslapiuose; nuo ko pradėti ekologiškų produktų perdirbimo veiklos sertifikavimą; klausimai – atsakymai.

Lektorius - VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kasmet organizuoja Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursą „Sidabro vainikėlis“. Šio konkurso esminis tikslas yra palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas. Juo siekiama skatinti visuomenės, ypač jaunosios kartos domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais, ugdyti liaudies dailės tradicijų pažinimą, stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą. Taip pat norima pritraukti talentingiausius mokinius, savo laisvalaikį skiriančius tradicinės liaudies dailės ir dailiųjų amatų studijoms ir jomis paremtai kūrybai, suteikti jiems galimybę parodyti savo darbus, varžytis su bendraamžiais įgūdžiais ir meistriškumu. Siekiama skatinti mokinius ruošiančius mokytojus labiau domėtis tradicine liaudies daile, ypač regioninėmis jos ypatybėmis, ją pažinti ir taikyti dailės bei amatų mokymo procese bei propaguoti tradicinius amatus kaip saviraiškos priemonę.

Šie – 2020 metai paskelbti – tautodailės metais. Sausio pabaigoje Agentūros organizuotame renginyje „Tautinis paveldas – žemaičių ir tautodailės metų sandūroje“ Telšiuose paliesta aktuali tema: kur baigiasi amatas, kur prasideda tautodailė ir kas yra tautinio paveldo objektas. Tautodailininkų sąjungos pirmininkas JONAS RUDZINSKAS savo pranešime apžvelgė kiekvieną jų ir nubrėžė aiškią takoskyros liniją.

Kas identifikuoja tradicinių amatų gaminius?

J.R.: Trys paveldinės sritys – amatų gaminys, tautinio paveldo produktas ir tautodailės dirbinys (kūrinys)  tarpusavyje neturi prieštarų. Jų sudedamosios dalys, tokios kaip paveldinė forma, funkcionalumas, etnokultūriškumas, etnoregioninės charakteristikos, estetika, dekoras, koloritas, simboliai (plačiąja prasme), masteliai, konstruktyvinių dalių santykiai (proporcijos), tradicinės medžiagos, tradicinės technikos, tradicinės technologijos, išsirikiavusios nuoseklioje grandinėje. Jų kvalifikavimo ribas žymi sudedamųjų dalių dydis bei tarpusavio santykis (proporcijos).
 

Vakar VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros kartu su Žemės ūkio ministerija bei Tautodailininkų sąjunga Telšių Žemaitės dramos teatre organizavo informacinį renginį „Tautinis paveldas – žemaičių ir tautodailės metų sandūroje“. Renginys skirtas – tradiciniams amatininkams bei tautinio paveldo kūrėjams, aktyviems ir kuriantiems bendruomenių nariams, kurie nėra sertifikavę savo gaminių.

„Be praeities pažinimo, nesukursime geresnės ateities“, - turiningo renginio susirinkusiesiems renginio pradžioje linkėjo Telšių rajono savivaldybės kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas.

Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas savo pranešime apžvelgė ir aiškią takoskyros liniją nubrėžė tarp amatų gaminių, tautinio paveldo produktų bei tautodailės dirbinių (kūrinių). Apie tautinio paveldo produktus, jų apsaugą, rinką ir amatų plėtrą renginio dalyviams kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Belevičienė.