Kita

Daugiau 80 proc. Europos teritorijos yra priskirta kaimo vietovėms, o trečdalis jos gyventojų, t. y. 137 milijonai žmonių, gyvena kaimo vietovėse. Daugelis kaimų bendruomenių dėl nuolat mažėjančio gyventojų skaičiaus susiduria su paslaugų kaime sumažėjimu ir jaučiasi paliktos nuošalyje.
Vuolerimas, apie 800 žmonių turintis kaimas šiaurės Švedijoje, esantis Didžiosios ir Mažosios Lulos upių sankirtoje, yra sėkmingai pasikeitusio - sumanaus kaimo pavyzdys. Šis atokus kaimas, esantis netoli poliarinio rato, yra vienas iš 21 kaimo bendruomenės, kurios yra projekto „Sumanus kaimas 21“ dalyviai. Šis daugiau kaip dvejus metus trunkantis Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas yra dalis platesnio masto Europos Komisijos pastangų spręsti gyventojų mažėjimą Europos kaimo vietovėse.

Maždaug 60 įmonių ir 40 ne pelno organizacijų vienijanti bendruomenė „Vuolerim“ balandžio mėn. pelnė tarptautinį pripažinimą ieškodama novatoriškų būdų, kaip sumažinti jaunuolių išvykimą į miestą ir pritraukti į kaimą naujų gyventojų. 
„Istoriškai taip susiklostė – žmonės yra įpratę pasiraitoti rankoves ir veikti, kad padarytų reikalingus dalykus“, – sako Louise K. Larsson, ne pelno organizacijos „Bidra“, įsikūrusios Vuolerime, pirmininkė. Per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelis paliko Vuolerimą. Louise K. Larsson vis dar prisimena daugybę tuščių parduotuvių, restoranų ir viešbučių, kai ji ir jos šeima čia atvyko gyventi 2003 m.
Anki Lundstriom, organizacijos „VIVA Visions“ viceprezidentė, gimusi ir augusi kaime, prisimena, kiek daug žmonių, įskaitant ir jos tėvą, prarado tikėjimą, kad šios įmonės kada nors atkurs veiklas.
Reikalai pradėjo keistis 1999 m., kai buvo ruošiamasi uždaryti vietinę techninės įrangos parduotuvę. Grupė kaimo gyventojų nusprendė imtis veiksmų, kad išgelbėtų parduotuvę. Jie subūrė ekonominę asociaciją (kooperatyvą) ir greitai turėjo daugiau nei 100 narių, kurių kiekvienas įsipareigojo investuoti nedidelę sumą į „mirštantį“ techninės įrangos verslą.
Šis modelis tapo tuo, ką Lundstriom apibūdina kaip „embrioną“. Tai ribotos atsakomybės bendrovė, kuri visą savo pelną reinvestuoja į vietos bendruomenę. Ši koncepcija įgavo vis didesnį pagreitį Švedijoje ir buvo vertinama kaip naujoviškas kaimo plėtros metodas. Pirma tokia oficiali bendrovė vadinosi „VIVA“ ir pradėjo veikti 2006 m. Tais metais Vuolerimo gyventojai sukūrė bendrovę, į kurią galėjo investuoti kiekvienas, bet kuri nemokėtų dividendų atskiriems dalininkams. Vietoj to, visas pelnas turėjo būti investuojamas į projektus, kurie labiausiai atitiktų kaimo bendruomenės interesus. „Dividendas investuotojams, – šypsodamasis aiškina Lundstriom, – yra džiaugsmas, kurį jie patiria prisidėdami prie to ir žino, kad pinigų niekas nedės sau į kišenę.
2009 m. kaimo gyventojų grupė susibūrė, kad išsaugotų vietos  mokyklą 6–9 klasių mokiniams.
„Vuollerim Gard“ sukūrė ūkininkavimo iniciatyvą, kuri tapo labai sėkminga ir stengiasi išgelbėti nykstančią kalnų karvių veislę parduodant pieną, sūrį ir mėsos produktus.
Tiek Larsson, tiek Lundstriom sutinka, kad naujoviškas požiūris į tvarų vietos bendruomenės kūrimą padėjo sumažinti žmonių, paliekančių savo kaimą, srautą. Iš tiesų, kaimo gyventojų populiacija palaipsniui, bet pastebimai didėja.
Vuolerim kaimo sėkmė, įskaitant š. m. balandžio mėn. gautą tarptautinį BOLD apdovanojimą už socialinį poveikį, paskatino kitus projekte „Sumanus kaimas 21“ dalyvaujančius Europos šalių kaimus apsvarstyti šias iniciatyvas ir imtis naujovių.


Informacija parengta pagal: 
https://drivingchange.org/are-smart-villages-the-answer-to-rejuvenating-rural-life-in-europe/#:~:text=ARE%20SMART%20VILLAGES%20THE%20ANSWER%20TO%20REJUVENATING%20RURAL%20LIFE%20IN%20EUROPE%3F  

https://www.smartrural21.eu/villages/vuollerim_se/?fbclid=IwAR05g11IyomrOe0x7kIz7Ts902zv6U9u4ouykHz63WyQHBmkdKlerGa4yuI