Apie nesąžiningą prekybą

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. ES valstybės narės tą direktyvą turėjo perkelti į savo nacionalinę teisinę sistemą iki 2021 m. gegužės 1 d. ir pradėti ją taikyti po šešių mėnesių. Siekdama įvertinti priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pagal šią direktyvą, veiksmingumą, Komisija atlieka metinius tyrimus.

Ši Jungtinio tyrimų centro ir Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato apklausa atliekama visose valstybėse narėse ir yra skirta tiekėjams, kuriems minėta direktyva taikoma įvairiais žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės etapais (apklausą galima pildyti anglų k. arba dešinėje ekrano pusėje pasirinkti kitą kalbą (lietuvių ar kt.)).

Šiai apklausai reikės maždaug 15 minučių. Apklausa vyks iki 2023 m. kovo 15 d. (trečiadienio). Apklausai pasibaigus, anoniminiai rezultatai bus skelbiami čia
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra siekia prevenciškai supažindinti su draudžiama nesąžininga prekyba ir pristato trumpą filmuką apie tai, ką svarbu žinoti siekiant apsaugoti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių interesus:

Žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų bei šių produktų pirkėjų interesų pusiausvyrą užtikrina:
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.

Kokiems teisiniams santykiams taikomas šis reguliavimas?
•    Žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams.
Kokiems subjektams taikomas šis reguliavimas?
•    Žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams ir šių produktų pirkėjams, kurie yra įsisteigę Europos Sąjungoje (nebūtinai Lietuvos Respublikoje);
•    Tiekėjams, kurie perka-parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, ir kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 350 mln. Eur.
Šis reguliavimas netaikomas:
1.    žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų Eurų ir daugiau;
2.    žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ar žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų sutartims su vartotojais;
3.    kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar mažųjų bendrijų ir jų narių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartims.

Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai

Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kai:

• pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas / nenumatytas reguliarus žemės ūkio ir maisto produktų tiekimas, kai pirkėjas vėluoja sumokėti tiekėjui per nustatytus mokėjimo terminus;
• pirkėjas nustato mokėtiną sumą ir nurodyti mokėjimo terminai skaičiuojami nuo sutarto žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo laikotarpio pabaigos ar pristatymo dienos;
• pirkėjas atšaukia greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas suras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų;
• pirkėjas vienašališkai pakeičia pirkimo – pardavimo sutarties ir (arba) paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų arba dėl tiekėjui teikiamų paslaugų teikimo;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas atliktų tiesioginius arba netiesioginius mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas sumokėtų už sugedusius arba prarastus žemės ūkio ir maisto produktus, arba abiem atvejais, kai nuostoliai patiriami pirkėjo patalpose arba po to, kai patiekti žemės ūkio ir maisto produktai perduoti pirkėjo nuosavybėn, jeigu toks sugedimas arba praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės;
• pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas;
• pirkėjas neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia tiekėjo komercines paslaptis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme;
• pirkėjas grasina imtis arba imasi komercinių atsakomųjų veiksmų dėl tiekėjo, kai tiekėjas naudojasi savo sutartinėmis arba teisės aktuose nustatytomis teisėmis, be kita ko, pateikdamas ir skundą priežiūros institucijai arba tyrimo metu bendradarbiaudamas su priežiūros institucija;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo nagrinėjimu, nors dėl to nėra tiekėjo aplaidumo ar kaltės;

Draudžiama prekybos praktika ir paslaugų teikimas, jei dėl jos nebuvo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas pirkimo – pardavimo sutartyje ir (arba) paslaugų teikimo sutartyje arba vėliau sudarytose tiekėjo ir pirkėjo sutartyse, kai:

• pirkėjas grąžina neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus tiekėjui nesumokėjęs jam už tuos neparduotus produktus arba nesumokėjęs už tų neparduotų produktų pašalinimą iš rinkos, arba abiem atvejais;
• tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį, kad galėtų savo parduodamus žemės ūkio ir maisto produktus pirkėjo patalpose sandėliuoti, demonstruoti arba juos įtraukti į tiekimo sąrašus, arba tuos produktus tiekti rinkai;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų reklamą;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą;
• tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį už tai, kad pirkėjas naujai įrengia ar atnaujina patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui.

Įstatymo pažeidimo atveju Agentūra skiria sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, gali būti apskųstas per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos pateikiant skundą Agentūrai (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius arba el.paštu info@litfood.lt) arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius (J. Lelevelio g. 6, 172 kab. Vilnius) arba el.paštu zum@zum.lt), arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius arba per informacinę sistemą https://epristatymas.lt), arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt).

Kviečiame tiekėjus kreiptis informuojant apie įtariamus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ir prisidėti prie nesąžiningos prekybos praktikos atvejų sumažinimo tiekimo grandinėje.
Kontaktiniai duomenys: Agentūros tinklapio skiltis „PRANEŠK“ , el. paštas g.markeviciute@litfood.lt, tel. nr.  +370 631 03555 arba laukiame atvykstant iš anksto susitarus, adresu Gedimino pr. 19 - 328 kab. Vilnius 

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, jo prašymu bus taikomas anonimiškumas. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme užtikrinama tiekėjų asmens duomenų apsauga, tad konfidencialumas garantuojamas!