Apie nesąžiningą prekybą

Nesąžiningos prekybos praktiką žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje reglamentuoja Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.
Šiuo įstatymu siekiama nustatyti žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų (toliau – tiekėjas ir pirkėjas) veiklos vykdytojų grupes, nesąžiningos prekybos praktikos ir jos veiksmų draudimą bei priežiūros institucijos funkcijas, teises ir įgaliojimus.

Taikymas

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taikomas nesąžiningos prekybos praktikos atvejais tiekėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 350 mln. Eur ir pirkėjams, nepriklausomai nuo jų metinės apyvartos per praėjusius finansinius metus dydžio, tačiau ne didesnės kaip 350 mln. Eur (šio įstatymo 1 straipsnio 2,3,4 ir 5 dalys).

Atkreipiame dėmesį, kada šio įstatymo nuostatos nėra taikomos:

  • žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų eurų ir daugiau;
  • žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ar žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų sutartims su vartotojais;
  • kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar mažųjų bendrijų ir jų narių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartims.

 

Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai

Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kai:

  • pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas / nenumatytas reguliarus žemės ūkio ir maisto produktų tiekimas, kai pirkėjas vėluoja sumokėti tiekėjui per nustatytus mokėjimo terminus;
  • pirkėjas nustato mokėtiną sumą ir nurodyti mokėjimo terminai skaičiuojami nuo sutarto žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo laikotarpio pabaigos ar pristatymo dienos;
  • pirkėjas atšaukia greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas suras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų;
  • pirkėjas vienašališkai pakeičia pirkimo – pardavimo sutarties ir (arba) paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų arba dėl tiekėjui teikiamų paslaugų teikimo;
  • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas atliktų tiesioginius arba netiesioginius mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu;
  • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas sumokėtų už sugedusius arba prarastus žemės ūkio ir maisto produktus, arba abiem atvejais, kai nuostoliai patiriami pirkėjo patalpose arba po to, kai patiekti žemės ūkio ir maisto produktai perduoti pirkėjo nuosavybėn, jeigu toks sugedimas arba praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės;
  • pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas;
  • pirkėjas neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia tiekėjo komercines paslaptis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme;
  • pirkėjas grasina imtis arba imasi komercinių atsakomųjų veiksmų dėl tiekėjo, kai tiekėjas naudojasi savo sutartinėmis arba teisės aktuose nustatytomis teisėmis, be kita ko, pateikdamas ir skundą priežiūros institucijai arba tyrimo metu bendradarbiaudamas su priežiūros institucija;
  • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo nagrinėjimu, nors dėl to nėra tiekėjo aplaidumo ar kaltės;
  • draudžiama prekybos praktika ir paslaugų teikimas, jei dėl jos nebuvo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas pirkimo – pardavimo sutartyje ir (arba) paslaugų teikimo sutartyje arba vėliau sudarytose tiekėjo ir pirkėjo sutartyse, kai:
    • pirkėjas grąžina neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus tiekėjui nesumokėjęs jam už tuos neparduotus produktus arba nesumokėjęs už tų neparduotų produktų pašalinimą iš rinkos, arba abiem atvejais;
    • tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį, kad galėtų savo parduodamus žemės ūkio ir maisto produktus pirkėjo patalpose sandėliuoti, demonstruoti arba juos įtraukti į tiekimo sąrašus, arba tuos produktus tiekti rinkai;
    • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis;
    • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų reklamą;
    • pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtų arba kitokiu būdu atlygintų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą;
    • tiekėjas turi tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti mokestį už tai, kad pirkėjas naujai įrengia ar atnaujina patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui.

 

 

Atsakomybė ir apskundimas

Įstatymo pažeidimo atveju Agentūra skiria sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Agentūros priimtas administracinis sprendimas arba veiksmas (neveikimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, gali būti apskųstas per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos pateikiant skundą Agentūrai arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, arba Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 

Kviečiame tiekėjus kreiptis informuojant apie įtariamus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ir prisidėti prie nesąžiningos prekybos praktikos atvejų sumažinimo tiekimo grandinėje.
Kontaktiniai duomenys: Agentūros tinklapio skiltis „PRANEŠK“ , el. paštas g.markeviciute@litfood.lt, tel. nr.  +370 631 03555 arba laukiame atvykstant iš anksto susitarus, adresu Gedimino pr. 19 - 328 kab. Vilnius 

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, jo prašymu bus taikomas anonimiškumas. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme užtikrinama tiekėjų asmens duomenų apsauga, tad konfidencialumas garantuojamas!

 

  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorius Šarūnas Celiešius
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X