Naujienos

Maisto produktų eksportas ir toliau stabiliai auga

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvos gamintojai į ne ES šalis eksportavo daugiau kaip 129 tūkst. t gyvūninio maisto produkcijos ir tai viršijo praėjusių metų eksportą daugiau nei 20 tūkst. tonų. Todėl, vertinant pirmojo šių metų eksporto duomenis stebimas 15% bendrasis augimas. Didžiausią šiemet procentinį eksporto augimą, lyginant su 2020 metais, rodo 36 % išaugęs kulinarinių gaminių eksportas bei 26 % padidėjęs žuvies ir jos gaminių eksportas. Tuo tarpu, mūsų šalies pieno gamintojai per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė 6 % eksporto augimą, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pieno produktų grupėje, pirmąjį šių metų pusmetį didžiausius išvežtus kiekius sudarė pieno miltai, eksportuota daugiau nei 16 tūkst. t., antroje pagal eksporto apimtis vietoje - sūriai ir sūrio gaminiai, jų išvežta virš 13 tūkst. t, tretieji sąraše  –  pieno konservų produktai, kurių eksportuota virš 9 tūkst. t. Pagrindinės pieno eksportuotojų rinkos išlieka Libija, Kinija, JAV taip pat Malaizija.

Mėsos eksportas, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius sumažėjo 4 %,  didžiausius eksportuotus kiekius sudarė jautiena, jos išvežta virš 1900 t. Pagrindinėmis mėsos eksporto rinkomis išlieka Tadžikija, Kirgizija, JAV, Japonija bei Norvegija. Žuvis daugiausia buvo eksportuojama į Ukraina bei Moldovą, o kulinariniai gaminiai – Rusiją, Ukrainą ir Japoniją.

Lietuvos gamintojų eksportuojamų produktų sąraše ryškėja ir vienas iš ypatingai vertinamų užsienyje mūsų šalies produktų – medus. Pagrindinė medaus eksporto kryptis vis dar išlieka JAV (eksportuota virš 0,768 t). Tačiau šalyje pastebimas populiarėjantis medaus verslas, didėja susidomėjimas bičių produktais o tai, tikimasi po truputį augins ir medaus eksporto apimtis.

Pienas ir pieno produktai

Pieno pramonė Lietuvoje yra viena labiausiai į eksportą orientuotų pramonės šakų. Daugiausia 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo eksportuota pieno miltų (16 tūkst. t), antroje pagal eksporto apimtis vietoje esantys sūriai ir sūrio gaminiai, kurių eksportuota virš 13 tūkst. t, tretieji –  pieno konservų produktai, kurių buvo išvežta virš 9 000 t., pastebėtas ir 34 % šių gaminių eksporto augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais ryškiai šoktelėjo pieno produktų eksportas į Libiją, nežymiai didėjo į Kiniją bei JAV, stabilus išliko į Vietnamą bei Malaiziją. Tuo tarpu, eksportas į Kazachstaną, į kurį praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo eksportuota daugiausia pieno gaminių, šiemet sumažėjo beveik dvigubai. Taip pat, beveik per pusę nukrito ir pieno eksportas į Saudo Arabiją bei Alžyrą. Į šias šalis eksporto rodikliai 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpiu, buvo didžiausi. Pieno ir pieno produktų daugiausiai eksportuojama į šias ES šalis: į Lenkiją, Vokietiją, Italiją bei Latvija. Per pirmą šių metų pusmetį stebimas ženklus pieno ir pieno produktų eksporto padidėjimas į Vokietiją bei Nyderlandus.

Mėsos eksporto pokyčiai

Lietuvos mėsos gamintojai produkciją eksportavo į 27 pasaulio šalis, daugiausiai – į Tadžikiją, Kirgiziją, JAV, Japoniją ir Norvegiją.

Neigiamos „Brexit“ pasekmės mėsos prekybai ir toliau aiškiai pastebimos Europoje, kurios yra netgi didesnės nei afrikinio kiaulių maro (AKM) įtaka. Dėl Lietuvai taikomų AKM apribojimų, mėsos produktų gamintojams sudėtinga eksportuoti kiaulieną, tačiau per pirmą šių metų pusmetį kiaulienos išvežimai buvo didesni nei 2020 m., eksportas paaugo 40 %. Kiauliena daugiausia eksportuota į Norvegiją bei Dramblio Kaulo Krantą, o jautiena, kurios eksportuojamas kiekis padidėjo 34 %, daugiausia buvo išvežta į Norvegiją, Gruziją, Kiniją taip pat į Ukrainą. Šalies jautienos eksportuotojai šiemet atrado ir naujų rinkų – tai Mozambikas bei Honkongas.

Paukštienos eksportas, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 20%. Paukštienos daugiausia eksportuota į Vietnamą, Kirgiziją, Mozambiką, Siera Leonę ir kt. Tokiam eksporto mažėjimui ir šalių, į kurias vežama produkcija, pokyčiui, daugiausia įtakos turėjo Lietuvoje nustatytas paukščių gripas ir dėl jo atsiradę trečiųjų šalių taikomi eksporto ribojimai ir draudimai.

Šaltinis: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba

  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorius Šarūnas Celiešius
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X