Virtuali paroda "Riga Food 2020", rugsėjo 7-10 d., Rygoje.

Kviečiame Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmones dalyvauti virtualioje parodoje "Riga Food 2020", kuri vyks š. m. rugsėjo 7-10 d., Rygoje.
Daugiau informacijos rasite paspaudę šią nuorodą:

https://rigafood2020.b2match.io/

NESIKEIČIA Tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos "SIAL PARIS 2020" data

Parodos "SIAL PARIS 2020" organizatoriai patvirtino, kad paroda įvyks 2020 m. spalio 18-22 d., Paryžiuje.
Kviečiame įmones registruotis el. paštu: j.geceviciene@litfood.lt


Daugiau informacijos rasite paspaudę nuorodą https://www.sialparis.com/

„Malsena“ pirmoji Lietuvoje gamins kietagrūdžius makaronus

Viena stambiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje „Malsena“ plečiasi į naują kategoriją – pristato pirmuosius Lietuvoje pagamintus kietagrūdžius makaronus. Įmonė tikisi konkuruoti su italų siūloma produkcija – per metus atsiriekti apie 20 proc. Lietuvos kietagrūdžių makaronų rinkos. Artimiausiuose bendrovės planuose – įsitvirtinti vietinėje rinkoje ir ieškoti eksporto galimybių Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse.

Skaitykite daugiau čia

Delfi šaltinis

„Auga group“ plečiasi į Australijos rinką

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga group“ plečiasi į Australiją – bendrovės produkcija pradedama prekiauti Melburne.

Skaitykite daugiau čia

Delfi šaltinis

 

Paroda „Alimentaria 2020“ nukeliama į 2021 metus

Informuojame, kad organizatorių kompanija „Fira de Barselona“ reaguodama į svarbiausių šalių dalyvių prašymus bei siekdama kuo sklandesnio parodos organizavimo
tarptautinę maisto produktų ir gėrimų parodą „Alimentaria 2020“ (Barselona, Ispanija), turėjusią vykti š. m. rugsėjo 14-17 d. nusprendė perkelti į 2021 m. gegužės 17-20 d.

Daugiau informacijos čia

JAV rinkos pokyčiai atveria naujas galimybes

Gegužės 26 d. daugiau nei 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų prisijungė prie VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuoto nuotolinio seminaro apie JAV rinką, kuriame pranešimus skaitė Vašingtone reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas ir rinkos ekspertas - rinkodaros ir prekybos skatinimo agentūros “CMA Global Partners/German Foods North America” steigėjas ir vadovaujantis partneris Arnimas von Friedenburgas (Arnim von Friedeburg).

P. Ašmonas papasakojo apie tai, kaip JAV sprendžia pandemijos sukeltas problemas, kaip keičiasi situacija šalies maisto produktų rinkoje. Žemės ūkio atašė pristatė JAV ekonomikos tendencijas, perspektyvias verslo nišas, apžvelgė atskirų maisto produktų sektorių perspektyvas.

Kviestinis rinkos ekspertas p. Friedeburg didelį dėmesį skyrė JAV mažmeninės prekybos tendencijoms, kainų pokyčiams, populiarėjančioms produktų grupėms, logistikos problematikai. Jo vadovaujama įmonė specializuojasi maisto produktų iš Europos šalių importe į JAV rinką, todėl pranešėjas puikiai žino visas problemas, su kuriomis susiduria  kompanijos, savo produkciją parduodančios Amerikoje. Ekspertas savo pranešime pasidalino aktualia informacija apie galimas įėjimo į JAV rinką strategijas, papasakojo, ką svarbu žinoti, norint užmegzti sėkmingą partnerystę. Jis atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į šalyje populiarėjantį elektroninės prekybos sektorių; pažymėjo, kad siūlant savo produkciją JAV vartotojams, svarbu orientuotis į tam tikrą jų segmentą ir amžių.

JAV yra viena iš prioritetinių Lietuvai rinkų ir pernai buvo 5 svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptis. Statistikos departamento duomenimis, iš lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkcijos 2019 m. į JAV daugiausiai eksportuota malybos produktų, pieno ir jo gaminių bei gaminių iš mėsos. 2019 metais Lietuva į JAV išvežė 144 tūkst. tonų pieno produktų, žuvies ir jos gaminių bei kitų prekių, o lietuviškų sūrių eksportas į JAV sudarė trečdalį šios prekių grupės eksporto į trečiąsias šalis apimčių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, per keturis šių metų mėnesius metais Lietuva iš viso jau eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų, o  lietuviškų mėsos gaminių eksporto kiekiai į Jungtines Amerikos Valstijas padvigubėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Patekti į Amerikos rinką nėra lengva, tačiau didžiausias lietuviškų produktų privalumas – kokybė, labai aukštai vertinama vartotojų. Siekiama skatinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškų, iš lietuviškų žaliavų pagamintų maisto produktų eksportą. Norint įsitvirtinti JAV prekybos tinklų lentynose, svarbu tinkamai pateikti savo produktą, suplanuoti rinkodaros veiksmus. Jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Rokiškio sūris, Vičiūnų grupė, Biovela,  Mantinga, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija JAV, dirbdamos su vietos partneriais. Pernai metais ekologiškų produktų gamintoja „AUGA group“ įžengė į JAV rinką – bendrovės produkcija pradėta prekiauti viename didžiausių šios šalies prekybos tinklų „Costco“. Tai puikiai įrodo, jog lietuviški produktai, o ypač galutinio vartojimo prekes, mėsos, konditerijos, pieno produktai turi šioje šalyje puikias perspektyvas.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie pakuočių ženklinimą, įvairių prekių importo reikalavimus, šalies jūros ir upių uostų darbą.  Renginio organizatoriai taip pat paprašė pranešėjų pasidalinti jų numatomais pesimistiniais ir optimistiniais scenarijais, kaip toliau galėtų vystytis Amerikos rinka.

Po renginio p. Friedeburg pažadėjo, kad jo vadovaujama įmonė „CMA Global Partners/German Foods North America” suteiks jo dalyviams ir kitoms Lietuvos maisto sektoriaus įmonėms 20 proc. nuolaidą produktų ženklinimo ar konsultacinėms paslaugoms, tad jei turite planų plėsti savo eksporto geografiją į JAV, būtinai pasinaudokite šiuo pasiūlymu. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

 

Japonijos rinka – tokia tolima ir tokia pažįstama

Antradienį, gegužės 19 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizavo nuotolinį seminarą apie Japonijos rinką, kuriame pranešimus skaitė Tokijuje reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Deividas Kliučinskas ir kviestinis rinkos ekspertas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas. Seminare dalyvavo virš 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų.

D. Kliučinskas pristatė dabartinę situaciją Japonijos maisto produktų rinkoje, didelį dėmesį skyrė Japonijos verslo kultūrai, dalinosi patarimais, savotiškais do's and don'ts (ką galima daryti ir ko ne) versle su japonais.

Renginio dalyviai susipažino su rinkos ypatybėmis, aktualiais pasikeitimais prekybos reguliavime, susijusias su pandemija, bei ilgalaikėmis Japonijos verslo aplinkos ir vartojimo perspektyvomis. Galbūt šiandien dėl kalbos barjero ir geografijos daliai įmonių Japonija atrodo tolima ir egzotiška rinka, tačiau situacija pamažu keičiasi - kaip renginio metu minėjo pranešėjai, jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Auga, Mantinga, Kauno Grūdai, Pieno žvaigždės, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija Japonijoje, dirbdamos su vietos partneriais. Tai puikiai įrodo, jog tikrai galime surasti savo pirkėjus šioje išlepintoje rinkoje.

Savo pranešime A. Geležauskas akcentavo, kad Japonijoje niekas nevyksta greitai, todėl planuojant verslą su japonais labai svarbu apsišarvoti kantrybe ir nesitikėti momentinių rezultatų. Šioje šalyje Lietuvos gamintojai yra vertinami kaip patikimi partneriai, tad neigiamo krūvio neturėjimas neabejotinai padės lietuviškiems produktams ilgainiui užimti savo nišą vietos rinkoje. Be abejo, reikia investuoti į kokybiškus savo produktų pristatymus japonų kalba, ne mažiau svarbus  ir dalyvavimas Japonijoje vykstančiose specializuotose parodose (tokiose kaip „Foodex“), kur galima pasiekti platesnį potencialių pirkėjų ratą. A. Geležauskas paragino įmones įdėti daugiau darbo kaip ruošiantis parodai (pavyzdžiui, galima išsiuntinėti potencialiems partneriams kvietimus atvykti į parodą ir pan.), taip ir po parodos. Ekspertas patarė nenuvertinti ir skaitmeninės rinkodaros, kurią reikėtų derinti su realiu marketingu, tokiu kaip degustacijos, parduotuvių veikla ir pan. Japonijoje sparčiai auga ir e. prekybos segmentas, kur galima atlikti visus marketingo veiksmus ir pačiam kontroliuoti procesą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būtina išsiskirti iš kitų gamintojų, kadangi konkurencija šioje rinkoje labai didelė - kitos šalys jau turi milžinišką įdirbį ir daugelį metų plėtojamus verslo santykius su Japonija.

Šiais metais dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti Lietuvos kavinės lankytojų centre projekto, kuris buvo susietas su Olimpinėmis žaidynėmis, tačiau išlieka galimybė tą padaryti kitais metais. Be to, po penkerių metų Osakoje bus organizuojama paroda EXPO 2025, kur Lietuvos gamintojai turės puikią progą save pristatyti. Todėl tikimės, kad Lietuvos verslo ryšiai su Japonija toliau sėkmingai plėtosis ir ateityje lietuviški produktai dažniau atsiras ant japonų pietų stalo.

Rinkos ekspertas pastebėjo, kad tokios krizės, kaip ši, iš dalies yra gerai tuo, kad jų metu trūkinėja tiekimo grandinės ir atsiranda galimybės kitiems teikėjams. Jis pripažino, kad yra nusiteikęs optimistiškai ir mano, jog visiems kartu mums tikrai pavyks pasiekti rezultatą.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie grūdinių kultūrų, grikių, medaus, ir kitų produktų eksportą. Dalyviai domėjosi, kada planuojamas Japonijos maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus įmonių veiklos atnaujinimas, klausinėjo apie platintojų veiklą šalyje,   業務スーパー (Gyomu Super) mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių veiklą ir jose parduodamus lietuviškus maisto produktus, prašė papasakoti apie šalyje populiarius pieno  produktus, desertus,  jų sudėtis ir pan.

Turint omenyje dabartines aplinkybes, pasirinktas seminaro formatas yra labai tinkamas tokio pobūdžio renginiams organizuoti. Maloniai nustebino didelis renginio dalyvių skaičius, jų dėmesys ir aktyvumas. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

 

 

 

Kviečiame į nuotolinį Lietuvos maisto eksportuotojams skirtą seminarą apie Japonijos rinką

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybesLietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAPONIJOS RINKA: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Tokijo, Japonija
2020 m. gegužės 19 d. 10:00 val. (Lietuvos laiku)

Deividas Kliučinskas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje
     
Trečius metus žemės ūkio atašė Japonijoje dirbantis Deividas Kliučinskas seminaro dalyviams pristatys dabartinę padėtį Japonijos maisto rinkoje, apžvelgs pasikeitimus Japonijos importo procedūrose ir kitų muitinės procedūrų niuansus bei pateiks patarimus, kaip šiuo sudėtingu metu vykdyti verslą Japonijoje.

Andrius Geležauskas
Rinkos ekspertas

Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas yra studijavęs trijuose Japonijos universitetuose - Waseda, ICU ir Tokijo universitete. P. Geležauskas penkis metus dirbo Hitachi Europe Limited atstovybės verslo plėtros vadovu Baltijos šalims, yra sukaupęs daugiau nei 10 metų nepriklausomo verslo konsultanto patirtį dirbant su Japonijos rinka. Šiuo metu jis dirba ir gyvena Tokijuje, kur yra įsteigęs įmonę Baltic Vision, besispecializuojančią lietuviškų maisto ir elektronikos produktų importo, didmeninės bei mažmeninės prekybos srityse.

Atkreipiame dėmesį, kad seminaras vyks „Microsoft Teams“ programoje.

Užsiregistravusiems į nurodytą el. paštą prieš seminarą bus atsiųsta nuoroda prisijungimui.

Dalyvių registracija čia

Kviečiame į nuotolinį seminarą apie lietuviškų maisto produktų perspektyvas JAV rinkoje

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybes Lietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė JAV ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAV RINKA ŠIANDIEN: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Vašingtono, JAV               
2020 m. gegužės 26 d. 16:00 val. (Lietuvos laiku)

Vaidotas Ašmonas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė JAV
 
Vašingtone reziduojantis žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas pristatys pranešimą apie dabartinę padėtį JAV maisto rinkoje ir ateities perspektyvas Lietuvos eksportuotojams, aktualius pokyčius importo reikalavimuose, produktų rinkodaros aktualijas bei šalies vartotojų elgsenos pokyčius ir tendencijas.
 
Arnim von Friedenburg
Rinkos ekspertas
 
Tarptautinės rinkodaros ir prekybos skatinimo agentūros “CMA Global Partners / German Foods North America” steigėjas, direktorius ir vadovaujantis partneris Arnim von Friedenburg specializuojasi maisto produktų iš Europos šalių importe į JAV rinką. P. Friendenburg turi masinės komunikacijos bakalauro laipsnį, kurį gavo studijuodamas Bostono universitete ir verslo administravimo magistro laipsnį (Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokykla). Šiuo metu gyvena Vašingtone, yra JAV maisto asociacijos direktorių valdybos narys.
 
Atkreipiame dėmesį, kad seminaras vyks „Microsoft Teams“ programoje.
 
Užsiregistravusiems į nurodytą el. paštą prieš seminarą bus atsiųsta nuoroda prisijungimui.

Dalyvių registracija čia

Tarptautinės prekybos dalyvės sprendžia pandemijos sukeltos krizės problemas

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos deleguoti užsienio šalyse reziduojantys specialieji atašė atidžiai seka situaciją kuruojamose rinkose ir nuolat informuoja apie ją VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jau tampa akivaizdu, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos visos didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės patiria žemės ūkio ir maisto produktų prekybos srautų sumažėjimą. Dėl šios priežasties daugelis vyriausybių savo šalyse imasi ekonomikos skatinimo priemonių.

Vokietija kovoja su krizės sukeltais padariniais

Prasidėjus koronaviruso pandemijai išaugo politikos ir visuomenės dėmesys žemės ūkiui ir šalies apsirūpinimui maistu. Vokietijos vyriausybė žemės ūkį ir maisto pramonę įtraukė į „sisteminės infrastruktūros sektorių“ (sektoriai, kuriems suteikiama išskirtinė svarba krizės ir karantino sąlygomis) sąrašą. Sisteminiais sektoriais taip pat laikomi sveikatos ir medicinos pramonė ir sistema, prekyba ir kiti kasdieninius poreikius užtikrinantys sektoriai.

Maisto rinkoje pandemijos pradžioje stebėtas paklausos šuolis tam tikrų produktų grupėse - duonos miltų mišinių (padidėjo 169 proc.), konservuotų sriubų (150 proc. augimas), ilgo galiojimo pieno (paklausa paaugo 56,5 proc.) pastaruoju metu vėl pradėjo mažėti, tačiau ir toliau stebima padidėjusi maisto produktų paklausa lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nors oficialių statistinių duomenų kol kas nėra, pastebimas kai kurių įvežtinių maisto produktų (pvz. mėsos gaminiai, vynas, sūris, pomidorai) ženklių nuolaidų pagausėjimas, kas sietina su sumažėjusiu įvežtinių prekių vartojimu.

Šios tendencijos gali turėti neigiamos įtakos lietuviškų maisto produktų eksportui į Vokietiją, kuris pastaruosius metus buvo vienas didžiausių eksporto struktūroje ir vidutiniškai siekė beveik 10 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Vokietija jau keletą metų iš eilės yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto krypčių, todėl pokyčiai jos rinkoje gali turėti įtakos lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto apimčių sumažėjimui.

Nepaisant nepalankių aplinkybių tarptautinei prekybai, Vokietijos ekonominė ir politinė reikšmė ES lygiu gali dar labiau išaugti. Siekiant įveikti ateities ES iššūkius Vokietijos indėlis gali būti lemiamas. Atsižvelgiant į Vokietijos rinkos svarbą lietuviškos kilmės eksportui bei įvertinant nepalankią situaciją kitose pasaulio rinkose,  tikėtina, jog Vokietijos ekonominis vaidmuo taps dar svarbesnis.

Japonija ieško būdų įveikti krizę

Nuo eksporto priklausoma Japonijos ekonomika (pavyzdžiui, šalis importuoja apie 60 proc. maisto produktų) susiduria su tiekimo sutrikimais, todėl siekia užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą. Pagrindinis pavojus yra jūrų keliai ir uostai, kurių veiklai sutrikus taptų neįmanoma atgabenti į šalį produktų dideliais kiekiais.  

Japonijos vyriausybė paskyrė 990 mlrd. JAV dolerių paramos paketą ekonomikai skatinti. Be to, nuspręsta paskirstyti tarifines kvotas ES šalių maisto produktams (paruošti maisto produktai, miltų mišiniai, įvairūs pieno produktai ir kt.), kuriems gali būti taikomas sumažintas importo tarifas. Tarifinių kvotų sistemoje gali dalyvauti tik Japonijoje registruoti ūkio subjektai, kurie išreiškia norą importuoti produktus pagal numatytus tarifus.

ES visų valstybių narių vardu pateikė prašymą Japonijos žemės ūkio ministerijai, kad esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 būtų leidžiama išduoti elektroninius veterinarinius ir fitosanitarinius sertifikatus. Japonijos ŽŪM sutiko laikinai leisti naudoti el. formas, o originalius sertifikatus pasienio postams bus galima pateikti vėliau.

Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Japoniją pieno produktus, primename, kad yra suderintas naujos formos veterinarinis sertifikatas pieno produktų įvežimui į Japoniją, kuris pradės galioti nuo š. m. birželio 1 d. Kroviniams, kurie į šią šalį atvyks iki birželio 1 d., naudojamas šiuo metu galiojančios formos sertifikatą, o nuo birželio 1 d. kroviniai į Japoniją bus įleidžiami tik su naujos formos sertifikatu. Jei bus dėl tam tikrų priežasčių nespėta gauti naujos formos sertifikato, Japonijos ŽŪM leidžia pateikti papildomą raštą su trūkstamų duomenų patvirtinimu.

Kinija grįžta į vėžes

Per pirmąjį š. m. ketvirtį Kinijos makroekonominiai rodikliai stipriai nukrito, BVP augimas sumažėjo 6,8 proc. Pajamų neturėjęs Kinijos pramonės pelnas per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė 38 proc., beveik pusė milijono bendrovių užsidarė. Kovo mėn. bendras pardavimų skaičius sumažėjo 15,8 proc., o ketvirčio - 19 proc. Kovo mėnesį Kinijos mažmeninės prekybos pramonė sumažėjo 15,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Siekdama ekonomikos atsigavimo, Kinijos Vyriausybė ėmėsi specialiųjų priemonių, viena iš kurių tapo  vartojimo talonai mažmeninės prekybos atsigavimui skatinti. Šiuo tikslu vietos valdžios institucijoms leista išduoti gyventojams vartojimo kuponus ir taip paraginti juos atnaujinti įprastus vartojimo įpročius.

Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija daug dėmesio skiria situacijos pasaulinėje žemės ūkio produktų rinkoje stebėsenai, nacionalinei politikai ir priemonėms, skirtoms užsienio prekybai stabilizuoti, įgyvendinti naujus prekybos skatinimo metodus, skatinti importo įvairinimą. Ekspertų vertinimu, dėka šių priemonių šiemet šalyje prekyba žemės ūkio ir maisto produktais išlaikys augimo tendencijas, o ypač išaugs mėsos produktų importo apimtys. Manoma, kad kiaulienos importo apimtys lyginant su praėjusiais metais išaugs iki 32,7 proc., jautienos ir avienos importo augimo tempai sieks atitinkamai 6,1 proc. ir 4,8 proc., numatomas paukštienos importo apimčių augimas iki 7,5 proc. Didėjant gyventojų skaičiui, šalyje taip pat  išlieka aukštos kokybės kviečių poreikis, nuolat didėja ir suvartojimas. Dėl vietinių kviečių gamybos ir paklausos spragų tikimasi, kad jų importas padidės nuo 3,9 mln. tonų 2020 m. iki 5,83 milijono tonų 2029 m.  Pieno produktų vartojimas šalyje stabiliai auga, numatomas importo augimas iki 3,3 proc. Be to, šalyje prognozuojama gerokai didesnė perdirbtų maisto produktų paklausa.

JAV sėkmingai įveikia ekonominius iššūkius

Šalis sėkmingai sprendžia pandemijos sukeltas problemas. Per vasario - balandžio mėn. JAV nėra padaryta jokių išskirtinių su COVID-19 susijusių importo reikalavimų pakeitimų ar papildymų. Taip pat nėra gauta jokių žinių dėl muitinės procedūrų ir logistikos sutrikimų, įvežant produktus į šalį.

Pieno perdirbimo sektorius kol kas nepatiria didesnių problemų, produktų tiekimas nesutrikęs. Prognozuojama, kad dėl neaiškumų, kiek ir kokiose JAV valstijose dar tęsis įvairūs verslo ir vartotojų judėjimo apribojimai, galėtų augti maisto produktų vartojimas namuose. Lietuviškų pieno produktų eksporto padidėjimas trumpuoju laikotarpiu galimas kartu su bendru visų kitų maisto produktų vartojimo augimu, o geriausias pardavimo JAV rinkoje perspektyvas turėtų įgauti šaldyti lietuviški pieno produktai, tokie kaip valgomieji ledai.

Dėl COVID-19 namuose liekantiems amerikiečiams švieži gaminiai išlieka vartojimo prioritetu, tačiau pastebima, kad pamažu populiarėja ilgesnį gailiojimo terminą turintis maistas - perkama vis daugiau konservuotų produktų. Šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio galėtų susilaukti iš Lietuvos į JAV eksportuojami mėsos konservai (2019 m. iš Lietuvos į šią šalį iš viso eksportuota apie 140 t visų mėsos gaminių, iš jų apie 10 t mėsos konservų).

Pastebima, kad pastaruoju metu šaldytų vaisių pardavimai JAV išaugo 24 proc., o šaldytų daržovių – 19 proc. Augant šaldytų ir ilgo galiojimo laiko pakuotėse supakuotų vaisių ir daržovių paklausai, kuri, kaip prognozuojama, bus ilgalaikė, susidaro palankios sąlygos supažindinti su šio sektoriaus produktaiss platesnį JAV vartotojų ratą, o tik nuo 2019 m. pradėtoms eksportuoti ilgo galiojimo laiko pakuotėse ekologiškoms daržovėms ir sriuboms susidaro puiki galimybė įsitvirtinti JAV rinkoje.

2020 m. balandžio 22 d. JAV maisto ir vaistų tarnyba paskelbė gaires, kuriuose skelbiama apie laikinų reikalavimų, susijusių su akredituotų trečiųjų šalių sertifikavimo programa, taikoma užsienio maisto gamybos subjektams ir jų gaminiams, įvedimą. Dokumente nurodoma laikytis lankstaus požiūrio tęsiant sertifikavimo įstaigų akreditacijas - pasibaigus sertifikatų galiojimo laikui, jie vis dar gali būti pripažįstami galiojančiais, jei yra užtikrinamos tam tikros apsaugos priemonės.  

* * *

Šiuo metu niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso sukelta krizė turės milžiniškos įtakos ateities ekonomikai. Š.m. balandį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) išleistoje apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė prekyba 2020 m. smuks nuo 13 iki 32 proc. PPO ekspertų nuomone, prekybos apimčių, kurios jau anksčiau mažėjo dėl prekybos įtampų, „Brexito“ neapibrėžtumo ir kitų priežasčių, šiemetinis smukimas smarkiai paveiks visą pasaulį ir neišvengiamai turės skausmingų padarinių gyventojams ir verslui.

Pandemijai prasidėjus, daugelyje pasaulio šalių įvestos griežtos karantino priemonės. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena izoliacijos sąlygomis, ekonominis jų aktyvumas pastebimai sulėtėjo. „Judėjimo apribojimai ir kiti su karantinu sisiję draudimai, skirti mažinti koronaviruso plitimą, sąlygojo, kad darbo rinka, transportas ir kelionės šiandien yra paveikti taip, kaip nebuvo paveikti finansų krizės metais“, – teigiama PPO apžvalgoje. Susitraukusi tarptautinė paklausa, verslo ir prekybos operacijų trikdžiai, tarptautinės produkcijos pasiūlos neužtikrintumas – tai tik dalis problemų, kurios gali sukelti pasaulio rinkų nestabilumą ir padidinti tarptautinio produktų tiekimo riziką.

Viliamasi, jog visai Europai skiriant didesnį dėmesį žemės ūkio ir maisto sektoriaus vaidmeniui užtikrinant apsirūpinimą maistu, susidorojimui su pandemijos iššūkiais pasitarnaus žemės ūkio finansavimas ES lygiu. Tačiau pastebima, jog šiuo metu pagalbos pandemijos padarinių likvidavimu ES priemonių aptarimas nustelbia bendrosios žemės ūkio politikos klausimus. Žemės ūkiui ir maisto pramonei dėl finansinės paramos priemonių gali tekti konkuruoti su kitais sektoriais, kurie dėl pandemijos nukentėjo dar stipriau.

 

Krizės akivaizdoje – sprendimų paieška

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) specialistai nuogąstauja, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. tarptautinės prekybos mastai gali sumažėti nuo 13 iki 32 proc. Nors 2021 m. tikimasi prekybos atsigavimo, tačiau tai priklausys nuo bendros protrūkio trukmės ir politinių priemonių veiksmingumo bei nuo to, kaip ekonomika paveiks finansinių paramos priemonių, kurių jau imtasi daugelyje šalių, taikymas. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiemet smuks bent 3 proc., o Europos Komisija (EK) numato neigiamą BVP augimą (apie -1 proc.) ES 2020 metais.

Pirmieji smukimo požymiai

Pirmieji tarptautinės prekybos rodiklių smukimo požymiai jau matomi ir Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per du šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. sausio ir vasario mėn. rezultatais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,3 proc. Pagrindinės mūsų šalyje pagamintų produktų eksporto kryptys buvo Vokietija (11 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Latvija (7,3 proc.), Švedija (7,1 proc.) ir JAV (5,8 proc.). Lietuviškų paruoštų maisto produktų bei gėrimų eksportas sudarė 10,4 proc. visų lietuviškų prekių eksporto apimčių, gyvūninės kilmės produktų – 7,2 proc., pieno ir jo gaminių – 3,4 proc.

Specialistai prognozuoja, kad orientuojantis į EK teikiamas prognozes, 2020 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) susitrauks apie 2 proc. Manoma, kad tai lemtų maždaug 291 mln. eurų lietuviškos kilmės prekių eksporto (be mineralinių produktų) vertės sumažėjimą, palyginti su 2019 m. rodikliu. Pagal sektorius, labiausiai eksporto nuosmukis turėtų pasireikšti maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, kuriame 2020 m. prekių eksporto vertė, palyginti su 2019 m., sumažėtų apie 67 mln. eurų arba 3,1 proc. Taip pat skaičiuojama, kad žemės ūkio sektoriaus eksporto rodikliai 2020 m. dėl pandemijos sukeltų padarinių galėtų sumažėti apie 2 proc., arba 21 mln. eurų.

Įmonės jaučia pokyčius

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atlikta Lietuvos maisto sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad susiklosčiusi situacija privertė jas peržiūrėti eksporto strategijas, plėtros planus, susitarimus su vartotojais. Pagrindinis iššūkis šiuo metu – tai optimizuoti procesus, išlaikyti gamybinius pajėgumus ir produkcijos realizavimo apimtis bei išsaugoti darbo vietas.

Vartojimui paruoštus maisto produktus gaminanti „AUGA group“ pastebi, kad ilgo galiojimo maisto produktų paklausa pasaulyje yra išaugusi, tačiau tai greičiausiai susiję ne tiek su vartojimo padidėjimu, kiek su klientų noru užsitikrinti reikiamas produktų atsargas esant sulėtėjusiai logistikai ir bendrai prekybos situacijos neapibrėžtumui. Vis dėl to manoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos pasikeitę maisto vartojimo įpročiai gali turėti ir ilgalaikės įtakos maisto gaminimo namuose populiarėjimui ar jau paruošto (angl. ready-to-eat) maisto vartojimo didėjimui.

Šviežios mėsos gaminius siūlanti UAB „Agaras“ pripažįsta, kad dėl paskelbto karantino gamybos apimtys įmonėje sumažėjo, nes nėra galimybės tiekti produkcijos savo veiklą sustabdžiusioms viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir kitose rinkose. Šiuo metu veikla nukreipiama tiekimo stiprinimui prekybos tinklams, maisto prekių parduotuvėms, kadangi jos turi galimybę dirbti toliau. Ne viena šio sektoriaus įmonių pripažįsta, kad patiria problemų su atsiskaitymais, nes dėl krizes ir su ja susijusių problemų dalies jų klientų finansinė padėtis suprastėjo, pradeda trūkti apyvartinių lėšų, dalis jų jau nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Pieno gamintojai neslepia nerimo dėl pieno sektoriaus ateities. Jie pabrėžia, kad mažėjant pieno supirkimo kainai gresia pieno ūkių mažėjimas, o perdirbėjai nerimauja dėl pagrindinėse rinkose sumažėjusios paklausos kritusio eksporto. Įmonės jau pajuto ir pasaulinės pieno rinkos svyravimus – kai kuriose rinkose kainos sumažėjo. Artimiausias laikas parodys, ar pavyks pritaikyti kainodaros modelio saugiklius, kurie leistų amortizuoti kainų svyravimus rinkoje. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis šį mėnesį lankėsi šalies pieno perdirbimo įmonėse ir aptarė su jomis valstybės pagalbos galimybes ir formas.

Grudų sektoriaus įmonių atstovai, nors ir pripažįsta susiduriantis su sunkumais saugiai organizuoti darbus karantino sąlygomis, visgi tikisi, kad ilguoju laikotarpiu šis sektorius turėtų nukentėti mažiau nei kiti. Grūdų eksporto rinkos nėra pasikeitusios, logistikos grandinės nesutrikusios, prekių judėjimas užtikrinamas „žaliųjų koridorių“ pagalba. Be to, kitos šalys, kurios nėra užsiauginusios pakankamai grūdų, nori sukaupti didesnes atsargas, dėl to produkcijos paklausa yra net padidėjusi. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narių apklausos rezultatai parodė, kad įmonės turi pakankamai žaliavų perdirbimui iki naujo sezono, tad miltų, makaronų ar kitų gaminių tikrai nepritrūksime.

Į ateitį žvelgiama su optimizmu

Žemės ūkio ministerija balandžio viduryje priėmė sprendimus, kurie leis sumažinti koronaviruso (COVID-19) pandemijos padarinius. Šie sprendimai numato, kad pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo administruojamas priemones, palūkanos už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti bus kompensuojamos 100 proc., o palūkanų kompensacijos ūkio subjektus pasieks kas mėnesį. Be to, ministerija, peržiūrėjusi teisės aktus, reglamentuojančius paramos žemės ūkio,  kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių administravimą, pratęsė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo bei žemės ūkio technikos techninės apžiūros terminus, sudarė galimybę paprasčiau teikti garantijas finansų įstaigoms, aktyviai stebi produktų kainas ir kiekius rinkoje.

Pastebima, kad pastaruoju metu sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksporto į ES ir NVS valstybes apimtys, tačiau reikšmingai padidėjo į JAV, Artimųjų Rytų, Azijos valstybes išvežamų produktų dalis. Ekspertų manymu, toks užsienio prekybos srautų perorientavimas gali padėti įveikti iššūkius, susijusius su COVID-19 viruso sukeltomis pasekmėmis, kad sektorius būtų konkurencingas ir pandemijai pasibaigus. Be to, tikimasi, kad šiam tikslui pasitarnaus ir Lietuvos Vyriausybės parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą įmonių apyvartiniam kapitalui ir investicinėms paskoloms, kurią šį mėnesį jau patvirtino Europos Komisija (EK). Parama bus teikiama MVĮ ir nuo krizės ypač nukentėjusioms didelėms įmonėms.

Pasaulinė pandemija koreguoja tarptautinių parodų planus

Išliekant koronaviruso (COVID-19) grėsmei, informuojame, kad 2020 metais suplanuotos tarptautinės parodos, kuriose Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonių atstovų dalyvavimą organizuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, vyks:

  •     „Foodex Japan 2020“ (Tokijas, Japonija), turėjusi vykti š. m. kovo 10-13 d., yra atšaukta ir šiemet nevyks;
  •     „Alimentaria 2020“ (Barselona, Ispanija), turėjusi vykti š. m. balandžio 20-23 d., nukelta į š. m. rugsėjo 14-17 d.;
  •     „Sial China 2020“ (Šanchajus, Kinija) turėjusi vykti š.m. gegužės 13-15 d., nukelta į š. m. rugsėjo 28-30 d.;
  •     „Summer Fancy Food Show 2020“ (Niujorkas, JAV), turėjusi vykti š. m. birželio 28-30 d., yra atšaukta ir šiemet nevyks;
  •     „Sial Paris 2020“ (Paryžius, Prancūzija), kaip ir buvo planuota, vyks š. m. spalio 18-22 d.

Taip pat pranešame, kad pasaulinę parodą „EXPO 2020“, š. m. spalio 20 d. - balandžio 10 d. turėjusią vykti Dubajuje, JAE yra svarstoma perkelti į 2021 metus.

Mes nuolat palaikome ryšį su parodų organizatoriais ir iš karto suteiksime informaciją apie bet kokius pasikeitimus, jei tokių būtų ateityje.

Ankstesnis 1 2 3 ... 7 Sekantis