Naujienos

Kviečiame į nuotolinį Lietuvos maisto eksportuotojams skirtą seminarą apie Japonijos rinką

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybesLietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAPONIJOS RINKA: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Tokijo, Japonija
2020 m. gegužės 19 d. 10:00 val. (Lietuvos laiku)

Deividas Kliučinskas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje
     
Trečius metus žemės ūkio atašė Japonijoje dirbantis Deividas Kliučinskas seminaro dalyviams pristatys dabartinę padėtį Japonijos maisto rinkoje, apžvelgs pasikeitimus Japonijos importo procedūrose ir kitų muitinės procedūrų niuansus bei pateiks patarimus, kaip šiuo sudėtingu metu vykdyti verslą Japonijoje.

Andrius Geležauskas
Rinkos ekspertas

Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas yra studijavęs trijuose Japonijos universitetuose - Waseda, ICU ir Tokijo universitete. P. Geležauskas penkis metus dirbo Hitachi Europe Limited atstovybės verslo plėtros vadovu Baltijos šalims, yra sukaupęs daugiau nei 10 metų nepriklausomo verslo konsultanto patirtį dirbant su Japonijos rinka. Šiuo metu jis dirba ir gyvena Tokijuje, kur yra įsteigęs įmonę Baltic Vision, besispecializuojančią lietuviškų maisto ir elektronikos produktų importo, didmeninės bei mažmeninės prekybos srityse.

Atkreipiame dėmesį, kad seminaras vyks „Microsoft Teams“ programoje.

Užsiregistravusiems į nurodytą el. paštą prieš seminarą bus atsiųsta nuoroda prisijungimui.

Dalyvių registracija čia

“Limonadas be nuodėmės" keliaus į Prancūzijos rinką

Po ilgo tyrimų ir plėtros proceso išsirinkę geriausius skonius, Birštono mineralinių vandenų (BMV) kompanijos produkcija šią savaitę keliaus į Prancūzijos rinką. Tai natūralus, įvairių skonių – mėtų su agurkais, žaliosios Tahiti citrinos, raudonųjų uogų ir imbiero -  skonių vanduo, savotiškas "limonadas be nuodėmės", kurio pagrindas yra natūralus mineralinis vanduo, išgaunamas valstybės saugomame 25 tūkst. ha ploto Nemuno kilpų regioniniame parke Birštone. Parko teritorijoje draudžiama pramoninė ir kita ūkinė veikla, kuri gali pakenkti gamtos harmonijai. Įmonė stengiasi išsaugoti nepaliestą gamtą ir visas jos dovanas.

Gavybos ir pilstymo įrengimai atitinka ES reikalavimus ir garantuoja nepriekaištingą produkto švarą. Natūralų mineralinį vandenį pilstanti įmonė periodiškai tikrina, kad atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus.

Kėdainių tradicinių amatų centras vėl laukia lankytojų

Nuo š.m. gegužės 11 d.savo darbą atnaujino Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras (TAC), įsikūręs XVII a. viduryje gyvenusio škotų pirklio Jono Arneto name, kuris yra valstybės architektūros saugomas paminklas.

 

Nuotoliniai seminarai smulkiems ūkininkams ir gamintojams

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia smulkius gamintojus, ūkininkus ir visus kitus trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyvius į mokymų ciklą „Produktų pardavimų ir pateikimo klientams bei visuomenei sistemos kūrimas.  Reklama ir pristatymas socialiniuose tinkluose“.

Karantino metu skaitmeninė rinkodara tapo ypatingai svarbi. Socialiniuose tinkluose įmonės ne tik reklamuoja savo produkciją, bet ir kuria įvaizdį. Siūlome mokymus, kurie padės palengvinti šiuos procesus: juose bus kalbama apie tinkamo socialiniams tinklams turinio sukūrimą ir jo planavimą, be to seminarų dalyviai mokysis prižiūrėti informaciją internete ir matuoti šios veiklos rezultatus.

Mokymus ves marketingo ekspertas Domantas Širvinskas, su komunikacija internete dirbantis jau visą dešimtmetį. P. Širvinskas yra rinkodaros mokymų namų „EduMint“ bendraįkūrėjas, vedęs mokymus tokių žinomų įmonių ir organizacijų darbuotojams, kaip „Pieno Žvaigždės“, Nescafe Dolce Gusto, Regitra. Analitinių sugebėjimų lektorius įgavo taikomosios fizikos studijose, o įkvėpimų semiasi keliaudamas po Aziją ir Pietų Ameriką. 

SVARBI ŽINIA!

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės paskelbtą karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūroje, kaip ir kitose valstybės įstaigose, kovo 16 d. 00 val. - gegužės 31 d. 24 val. darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu.

LR Vyriausybės nutarimą dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo galite rasti čia.

Svarbiausia informacija pateikiama ir pildoma tinklapyje lrv.lt: https://koronastop.lrv.lt/lt/
#koronavirusas #COVID-19

 

Tarptautinės prekybos dalyvės sprendžia pandemijos sukeltos krizės problemas

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos deleguoti užsienio šalyse reziduojantys specialieji atašė atidžiai seka situaciją kuruojamose rinkose ir nuolat informuoja apie ją VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jau tampa akivaizdu, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos visos didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės patiria žemės ūkio ir maisto produktų prekybos srautų sumažėjimą. Dėl šios priežasties daugelis vyriausybių savo šalyse imasi ekonomikos skatinimo priemonių.

Vokietija kovoja su krizės sukeltais padariniais

Prasidėjus koronaviruso pandemijai išaugo politikos ir visuomenės dėmesys žemės ūkiui ir šalies apsirūpinimui maistu. Vokietijos vyriausybė žemės ūkį ir maisto pramonę įtraukė į „sisteminės infrastruktūros sektorių“ (sektoriai, kuriems suteikiama išskirtinė svarba krizės ir karantino sąlygomis) sąrašą. Sisteminiais sektoriais taip pat laikomi sveikatos ir medicinos pramonė ir sistema, prekyba ir kiti kasdieninius poreikius užtikrinantys sektoriai.

Maisto rinkoje pandemijos pradžioje stebėtas paklausos šuolis tam tikrų produktų grupėse - duonos miltų mišinių (padidėjo 169 proc.), konservuotų sriubų (150 proc. augimas), ilgo galiojimo pieno (paklausa paaugo 56,5 proc.) pastaruoju metu vėl pradėjo mažėti, tačiau ir toliau stebima padidėjusi maisto produktų paklausa lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nors oficialių statistinių duomenų kol kas nėra, pastebimas kai kurių įvežtinių maisto produktų (pvz. mėsos gaminiai, vynas, sūris, pomidorai) ženklių nuolaidų pagausėjimas, kas sietina su sumažėjusiu įvežtinių prekių vartojimu.

Šios tendencijos gali turėti neigiamos įtakos lietuviškų maisto produktų eksportui į Vokietiją, kuris pastaruosius metus buvo vienas didžiausių eksporto struktūroje ir vidutiniškai siekė beveik 10 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Vokietija jau keletą metų iš eilės yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto krypčių, todėl pokyčiai jos rinkoje gali turėti įtakos lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto apimčių sumažėjimui.

Nepaisant nepalankių aplinkybių tarptautinei prekybai, Vokietijos ekonominė ir politinė reikšmė ES lygiu gali dar labiau išaugti. Siekiant įveikti ateities ES iššūkius Vokietijos indėlis gali būti lemiamas. Atsižvelgiant į Vokietijos rinkos svarbą lietuviškos kilmės eksportui bei įvertinant nepalankią situaciją kitose pasaulio rinkose,  tikėtina, jog Vokietijos ekonominis vaidmuo taps dar svarbesnis.

Japonija ieško būdų įveikti krizę

Nuo eksporto priklausoma Japonijos ekonomika (pavyzdžiui, šalis importuoja apie 60 proc. maisto produktų) susiduria su tiekimo sutrikimais, todėl siekia užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą. Pagrindinis pavojus yra jūrų keliai ir uostai, kurių veiklai sutrikus taptų neįmanoma atgabenti į šalį produktų dideliais kiekiais.  

Japonijos vyriausybė paskyrė 990 mlrd. JAV dolerių paramos paketą ekonomikai skatinti. Be to, nuspręsta paskirstyti tarifines kvotas ES šalių maisto produktams (paruošti maisto produktai, miltų mišiniai, įvairūs pieno produktai ir kt.), kuriems gali būti taikomas sumažintas importo tarifas. Tarifinių kvotų sistemoje gali dalyvauti tik Japonijoje registruoti ūkio subjektai, kurie išreiškia norą importuoti produktus pagal numatytus tarifus.

ES visų valstybių narių vardu pateikė prašymą Japonijos žemės ūkio ministerijai, kad esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 būtų leidžiama išduoti elektroninius veterinarinius ir fitosanitarinius sertifikatus. Japonijos ŽŪM sutiko laikinai leisti naudoti el. formas, o originalius sertifikatus pasienio postams bus galima pateikti vėliau.

Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Japoniją pieno produktus, primename, kad yra suderintas naujos formos veterinarinis sertifikatas pieno produktų įvežimui į Japoniją, kuris pradės galioti nuo š. m. birželio 1 d. Kroviniams, kurie į šią šalį atvyks iki birželio 1 d., naudojamas šiuo metu galiojančios formos sertifikatą, o nuo birželio 1 d. kroviniai į Japoniją bus įleidžiami tik su naujos formos sertifikatu. Jei bus dėl tam tikrų priežasčių nespėta gauti naujos formos sertifikato, Japonijos ŽŪM leidžia pateikti papildomą raštą su trūkstamų duomenų patvirtinimu.

Kinija grįžta į vėžes

Per pirmąjį š. m. ketvirtį Kinijos makroekonominiai rodikliai stipriai nukrito, BVP augimas sumažėjo 6,8 proc. Pajamų neturėjęs Kinijos pramonės pelnas per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė 38 proc., beveik pusė milijono bendrovių užsidarė. Kovo mėn. bendras pardavimų skaičius sumažėjo 15,8 proc., o ketvirčio - 19 proc. Kovo mėnesį Kinijos mažmeninės prekybos pramonė sumažėjo 15,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Siekdama ekonomikos atsigavimo, Kinijos Vyriausybė ėmėsi specialiųjų priemonių, viena iš kurių tapo  vartojimo talonai mažmeninės prekybos atsigavimui skatinti. Šiuo tikslu vietos valdžios institucijoms leista išduoti gyventojams vartojimo kuponus ir taip paraginti juos atnaujinti įprastus vartojimo įpročius.

Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija daug dėmesio skiria situacijos pasaulinėje žemės ūkio produktų rinkoje stebėsenai, nacionalinei politikai ir priemonėms, skirtoms užsienio prekybai stabilizuoti, įgyvendinti naujus prekybos skatinimo metodus, skatinti importo įvairinimą. Ekspertų vertinimu, dėka šių priemonių šiemet šalyje prekyba žemės ūkio ir maisto produktais išlaikys augimo tendencijas, o ypač išaugs mėsos produktų importo apimtys. Manoma, kad kiaulienos importo apimtys lyginant su praėjusiais metais išaugs iki 32,7 proc., jautienos ir avienos importo augimo tempai sieks atitinkamai 6,1 proc. ir 4,8 proc., numatomas paukštienos importo apimčių augimas iki 7,5 proc. Didėjant gyventojų skaičiui, šalyje taip pat  išlieka aukštos kokybės kviečių poreikis, nuolat didėja ir suvartojimas. Dėl vietinių kviečių gamybos ir paklausos spragų tikimasi, kad jų importas padidės nuo 3,9 mln. tonų 2020 m. iki 5,83 milijono tonų 2029 m.  Pieno produktų vartojimas šalyje stabiliai auga, numatomas importo augimas iki 3,3 proc. Be to, šalyje prognozuojama gerokai didesnė perdirbtų maisto produktų paklausa.

JAV sėkmingai įveikia ekonominius iššūkius

Šalis sėkmingai sprendžia pandemijos sukeltas problemas. Per vasario - balandžio mėn. JAV nėra padaryta jokių išskirtinių su COVID-19 susijusių importo reikalavimų pakeitimų ar papildymų. Taip pat nėra gauta jokių žinių dėl muitinės procedūrų ir logistikos sutrikimų, įvežant produktus į šalį.

Pieno perdirbimo sektorius kol kas nepatiria didesnių problemų, produktų tiekimas nesutrikęs. Prognozuojama, kad dėl neaiškumų, kiek ir kokiose JAV valstijose dar tęsis įvairūs verslo ir vartotojų judėjimo apribojimai, galėtų augti maisto produktų vartojimas namuose. Lietuviškų pieno produktų eksporto padidėjimas trumpuoju laikotarpiu galimas kartu su bendru visų kitų maisto produktų vartojimo augimu, o geriausias pardavimo JAV rinkoje perspektyvas turėtų įgauti šaldyti lietuviški pieno produktai, tokie kaip valgomieji ledai.

Dėl COVID-19 namuose liekantiems amerikiečiams švieži gaminiai išlieka vartojimo prioritetu, tačiau pastebima, kad pamažu populiarėja ilgesnį gailiojimo terminą turintis maistas - perkama vis daugiau konservuotų produktų. Šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio galėtų susilaukti iš Lietuvos į JAV eksportuojami mėsos konservai (2019 m. iš Lietuvos į šią šalį iš viso eksportuota apie 140 t visų mėsos gaminių, iš jų apie 10 t mėsos konservų).

Pastebima, kad pastaruoju metu šaldytų vaisių pardavimai JAV išaugo 24 proc., o šaldytų daržovių – 19 proc. Augant šaldytų ir ilgo galiojimo laiko pakuotėse supakuotų vaisių ir daržovių paklausai, kuri, kaip prognozuojama, bus ilgalaikė, susidaro palankios sąlygos supažindinti su šio sektoriaus produktaiss platesnį JAV vartotojų ratą, o tik nuo 2019 m. pradėtoms eksportuoti ilgo galiojimo laiko pakuotėse ekologiškoms daržovėms ir sriuboms susidaro puiki galimybė įsitvirtinti JAV rinkoje.

2020 m. balandžio 22 d. JAV maisto ir vaistų tarnyba paskelbė gaires, kuriuose skelbiama apie laikinų reikalavimų, susijusių su akredituotų trečiųjų šalių sertifikavimo programa, taikoma užsienio maisto gamybos subjektams ir jų gaminiams, įvedimą. Dokumente nurodoma laikytis lankstaus požiūrio tęsiant sertifikavimo įstaigų akreditacijas - pasibaigus sertifikatų galiojimo laikui, jie vis dar gali būti pripažįstami galiojančiais, jei yra užtikrinamos tam tikros apsaugos priemonės.  

* * *

Šiuo metu niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso sukelta krizė turės milžiniškos įtakos ateities ekonomikai. Š.m. balandį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) išleistoje apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė prekyba 2020 m. smuks nuo 13 iki 32 proc. PPO ekspertų nuomone, prekybos apimčių, kurios jau anksčiau mažėjo dėl prekybos įtampų, „Brexito“ neapibrėžtumo ir kitų priežasčių, šiemetinis smukimas smarkiai paveiks visą pasaulį ir neišvengiamai turės skausmingų padarinių gyventojams ir verslui.

Pandemijai prasidėjus, daugelyje pasaulio šalių įvestos griežtos karantino priemonės. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena izoliacijos sąlygomis, ekonominis jų aktyvumas pastebimai sulėtėjo. „Judėjimo apribojimai ir kiti su karantinu sisiję draudimai, skirti mažinti koronaviruso plitimą, sąlygojo, kad darbo rinka, transportas ir kelionės šiandien yra paveikti taip, kaip nebuvo paveikti finansų krizės metais“, – teigiama PPO apžvalgoje. Susitraukusi tarptautinė paklausa, verslo ir prekybos operacijų trikdžiai, tarptautinės produkcijos pasiūlos neužtikrintumas – tai tik dalis problemų, kurios gali sukelti pasaulio rinkų nestabilumą ir padidinti tarptautinio produktų tiekimo riziką.

Viliamasi, jog visai Europai skiriant didesnį dėmesį žemės ūkio ir maisto sektoriaus vaidmeniui užtikrinant apsirūpinimą maistu, susidorojimui su pandemijos iššūkiais pasitarnaus žemės ūkio finansavimas ES lygiu. Tačiau pastebima, jog šiuo metu pagalbos pandemijos padarinių likvidavimu ES priemonių aptarimas nustelbia bendrosios žemės ūkio politikos klausimus. Žemės ūkiui ir maisto pramonei dėl finansinės paramos priemonių gali tekti konkuruoti su kitais sektoriais, kurie dėl pandemijos nukentėjo dar stipriau.

Tarptautinės prekybos dalyvės sprendžia pandemijos sukeltos krizės problemas

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos deleguoti užsienio šalyse reziduojantys specialieji atašė atidžiai seka situaciją kuruojamose rinkose ir nuolat informuoja apie ją VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jau tampa akivaizdu, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos visos didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės patiria žemės ūkio ir maisto produktų prekybos srautų sumažėjimą. Dėl šios priežasties daugelis vyriausybių savo šalyse imasi ekonomikos skatinimo priemonių.

Vokietija kovoja su krizės sukeltais padariniais

Prasidėjus koronaviruso pandemijai išaugo politikos ir visuomenės dėmesys žemės ūkiui ir šalies apsirūpinimui maistu. Vokietijos vyriausybė žemės ūkį ir maisto pramonę įtraukė į „sisteminės infrastruktūros sektorių“ (sektoriai, kuriems suteikiama išskirtinė svarba krizės ir karantino sąlygomis) sąrašą. Sisteminiais sektoriais taip pat laikomi sveikatos ir medicinos pramonė ir sistema, prekyba ir kiti kasdieninius poreikius užtikrinantys sektoriai.

Maisto rinkoje pandemijos pradžioje stebėtas paklausos šuolis tam tikrų produktų grupėse - duonos miltų mišinių (padidėjo 169 proc.), konservuotų sriubų (150 proc. augimas), ilgo galiojimo pieno (paklausa paaugo 56,5 proc.) pastaruoju metu vėl pradėjo mažėti, tačiau ir toliau stebima padidėjusi maisto produktų paklausa lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nors oficialių statistinių duomenų kol kas nėra, pastebimas kai kurių įvežtinių maisto produktų (pvz. mėsos gaminiai, vynas, sūris, pomidorai) ženklių nuolaidų pagausėjimas, kas sietina su sumažėjusiu įvežtinių prekių vartojimu.

Šios tendencijos gali turėti neigiamos įtakos lietuviškų maisto produktų eksportui į Vokietiją, kuris pastaruosius metus buvo vienas didžiausių eksporto struktūroje ir vidutiniškai siekė beveik 10 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Vokietija jau keletą metų iš eilės yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto krypčių, todėl pokyčiai jos rinkoje gali turėti įtakos lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto apimčių sumažėjimui.

Nepaisant nepalankių aplinkybių tarptautinei prekybai, Vokietijos ekonominė ir politinė reikšmė ES lygiu gali dar labiau išaugti. Siekiant įveikti ateities ES iššūkius Vokietijos indėlis gali būti lemiamas. Atsižvelgiant į Vokietijos rinkos svarbą lietuviškos kilmės eksportui bei įvertinant nepalankią situaciją kitose pasaulio rinkose,  tikėtina, jog Vokietijos ekonominis vaidmuo taps dar svarbesnis.

Japonija ieško būdų įveikti krizę

Nuo eksporto priklausoma Japonijos ekonomika (pavyzdžiui, šalis importuoja apie 60 proc. maisto produktų) susiduria su tiekimo sutrikimais, todėl siekia užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą. Pagrindinis pavojus yra jūrų keliai ir uostai, kurių veiklai sutrikus taptų neįmanoma atgabenti į šalį produktų dideliais kiekiais.  

Japonijos vyriausybė paskyrė 990 mlrd. JAV dolerių paramos paketą ekonomikai skatinti. Be to, nuspręsta paskirstyti tarifines kvotas ES šalių maisto produktams (paruošti maisto produktai, miltų mišiniai, įvairūs pieno produktai ir kt.), kuriems gali būti taikomas sumažintas importo tarifas. Tarifinių kvotų sistemoje gali dalyvauti tik Japonijoje registruoti ūkio subjektai, kurie išreiškia norą importuoti produktus pagal numatytus tarifus.

ES visų valstybių narių vardu pateikė prašymą Japonijos žemės ūkio ministerijai, kad esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 būtų leidžiama išduoti elektroninius veterinarinius ir fitosanitarinius sertifikatus. Japonijos ŽŪM sutiko laikinai leisti naudoti el. formas, o originalius sertifikatus pasienio postams bus galima pateikti vėliau.

Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Japoniją pieno produktus, primename, kad yra suderintas naujos formos veterinarinis sertifikatas pieno produktų įvežimui į Japoniją, kuris pradės galioti nuo š. m. birželio 1 d. Kroviniams, kurie į šią šalį atvyks iki birželio 1 d., naudojamas šiuo metu galiojančios formos sertifikatą, o nuo birželio 1 d. kroviniai į Japoniją bus įleidžiami tik su naujos formos sertifikatu. Jei bus dėl tam tikrų priežasčių nespėta gauti naujos formos sertifikato, Japonijos ŽŪM leidžia pateikti papildomą raštą su trūkstamų duomenų patvirtinimu.

Kinija grįžta į vėžes

Per pirmąjį š. m. ketvirtį Kinijos makroekonominiai rodikliai stipriai nukrito, BVP augimas sumažėjo 6,8 proc. Pajamų neturėjęs Kinijos pramonės pelnas per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė 38 proc., beveik pusė milijono bendrovių užsidarė. Kovo mėn. bendras pardavimų skaičius sumažėjo 15,8 proc., o ketvirčio - 19 proc. Kovo mėnesį Kinijos mažmeninės prekybos pramonė sumažėjo 15,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Siekdama ekonomikos atsigavimo, Kinijos Vyriausybė ėmėsi specialiųjų priemonių, viena iš kurių tapo  vartojimo talonai mažmeninės prekybos atsigavimui skatinti. Šiuo tikslu vietos valdžios institucijoms leista išduoti gyventojams vartojimo kuponus ir taip paraginti juos atnaujinti įprastus vartojimo įpročius.

Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija daug dėmesio skiria situacijos pasaulinėje žemės ūkio produktų rinkoje stebėsenai, nacionalinei politikai ir priemonėms, skirtoms užsienio prekybai stabilizuoti, įgyvendinti naujus prekybos skatinimo metodus, skatinti importo įvairinimą. Ekspertų vertinimu, dėka šių priemonių šiemet šalyje prekyba žemės ūkio ir maisto produktais išlaikys augimo tendencijas, o ypač išaugs mėsos produktų importo apimtys. Manoma, kad kiaulienos importo apimtys lyginant su praėjusiais metais išaugs iki 32,7 proc., jautienos ir avienos importo augimo tempai sieks atitinkamai 6,1 proc. ir 4,8 proc., numatomas paukštienos importo apimčių augimas iki 7,5 proc. Didėjant gyventojų skaičiui, šalyje taip pat  išlieka aukštos kokybės kviečių poreikis, nuolat didėja ir suvartojimas. Dėl vietinių kviečių gamybos ir paklausos spragų tikimasi, kad jų importas padidės nuo 3,9 mln. tonų 2020 m. iki 5,83 milijono tonų 2029 m.  Pieno produktų vartojimas šalyje stabiliai auga, numatomas importo augimas iki 3,3 proc. Be to, šalyje prognozuojama gerokai didesnė perdirbtų maisto produktų paklausa.

JAV sėkmingai įveikia ekonominius iššūkius

Šalis sėkmingai sprendžia pandemijos sukeltas problemas. Per vasario - balandžio mėn. JAV nėra padaryta jokių išskirtinių su COVID-19 susijusių importo reikalavimų pakeitimų ar papildymų. Taip pat nėra gauta jokių žinių dėl muitinės procedūrų ir logistikos sutrikimų, įvežant produktus į šalį.

Pieno perdirbimo sektorius kol kas nepatiria didesnių problemų, produktų tiekimas nesutrikęs. Prognozuojama, kad dėl neaiškumų, kiek ir kokiose JAV valstijose dar tęsis įvairūs verslo ir vartotojų judėjimo apribojimai, galėtų augti maisto produktų vartojimas namuose. Lietuviškų pieno produktų eksporto padidėjimas trumpuoju laikotarpiu galimas kartu su bendru visų kitų maisto produktų vartojimo augimu, o geriausias pardavimo JAV rinkoje perspektyvas turėtų įgauti šaldyti lietuviški pieno produktai, tokie kaip valgomieji ledai.

Dėl COVID-19 namuose liekantiems amerikiečiams švieži gaminiai išlieka vartojimo prioritetu, tačiau pastebima, kad pamažu populiarėja ilgesnį gailiojimo terminą turintis maistas - perkama vis daugiau konservuotų produktų. Šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio galėtų susilaukti iš Lietuvos į JAV eksportuojami mėsos konservai (2019 m. iš Lietuvos į šią šalį iš viso eksportuota apie 140 t visų mėsos gaminių, iš jų apie 10 t mėsos konservų).

Pastebima, kad pastaruoju metu šaldytų vaisių pardavimai JAV išaugo 24 proc., o šaldytų daržovių – 19 proc. Augant šaldytų ir ilgo galiojimo laiko pakuotėse supakuotų vaisių ir daržovių paklausai, kuri, kaip prognozuojama, bus ilgalaikė, susidaro palankios sąlygos supažindinti su šio sektoriaus produktaiss platesnį JAV vartotojų ratą, o tik nuo 2019 m. pradėtoms eksportuoti ilgo galiojimo laiko pakuotėse ekologiškoms daržovėms ir sriuboms susidaro puiki galimybė įsitvirtinti JAV rinkoje.

2020 m. balandžio 22 d. JAV maisto ir vaistų tarnyba paskelbė gaires, kuriuose skelbiama apie laikinų reikalavimų, susijusių su akredituotų trečiųjų šalių sertifikavimo programa, taikoma užsienio maisto gamybos subjektams ir jų gaminiams, įvedimą. Dokumente nurodoma laikytis lankstaus požiūrio tęsiant sertifikavimo įstaigų akreditacijas - pasibaigus sertifikatų galiojimo laikui, jie vis dar gali būti pripažįstami galiojančiais, jei yra užtikrinamos tam tikros apsaugos priemonės.  

* * *

Šiuo metu niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso sukelta krizė turės milžiniškos įtakos ateities ekonomikai. Š.m. balandį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) išleistoje apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė prekyba 2020 m. smuks nuo 13 iki 32 proc. PPO ekspertų nuomone, prekybos apimčių, kurios jau anksčiau mažėjo dėl prekybos įtampų, „Brexito“ neapibrėžtumo ir kitų priežasčių, šiemetinis smukimas smarkiai paveiks visą pasaulį ir neišvengiamai turės skausmingų padarinių gyventojams ir verslui.

Pandemijai prasidėjus, daugelyje pasaulio šalių įvestos griežtos karantino priemonės. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena izoliacijos sąlygomis, ekonominis jų aktyvumas pastebimai sulėtėjo. „Judėjimo apribojimai ir kiti su karantinu sisiję draudimai, skirti mažinti koronaviruso plitimą, sąlygojo, kad darbo rinka, transportas ir kelionės šiandien yra paveikti taip, kaip nebuvo paveikti finansų krizės metais“, – teigiama PPO apžvalgoje. Susitraukusi tarptautinė paklausa, verslo ir prekybos operacijų trikdžiai, tarptautinės produkcijos pasiūlos neužtikrintumas – tai tik dalis problemų, kurios gali sukelti pasaulio rinkų nestabilumą ir padidinti tarptautinio produktų tiekimo riziką.

Viliamasi, jog visai Europai skiriant didesnį dėmesį žemės ūkio ir maisto sektoriaus vaidmeniui užtikrinant apsirūpinimą maistu, susidorojimui su pandemijos iššūkiais pasitarnaus žemės ūkio finansavimas ES lygiu. Tačiau pastebima, jog šiuo metu pagalbos pandemijos padarinių likvidavimu ES priemonių aptarimas nustelbia bendrosios žemės ūkio politikos klausimus. Žemės ūkiui ir maisto pramonei dėl finansinės paramos priemonių gali tekti konkuruoti su kitais sektoriais, kurie dėl pandemijos nukentėjo dar stipriau.

 

Naudingų medžiagų kokteilis uždarytas sultinio butelyje

Tinklalapyje www.kaimasinamus.lt galima atrasti labai įdomių ir visai nematytų, ir negirdėtų naujienų. Viena tokių – MB „Sukčius“. Mažoji bendrija pristato savo kurtą produktą – vištienos ir jautienos sultinius buteliuose – pagamintus iš produktų, užaugintų Lietuvos ūkiuose. 

„Viešo maitinimo srityje sukuosi jau seniai. Eilę metų dirbau ne viename restorane.  Man –  tai ir darbas, ir hobis, – sako MB „Sukčius“ savininkas Tadas Zujus. – Senokai atkreipiau dėmesį, kad rinkoje nėra jokio sveiko ir normalaus sprendimo sintetiniam sultinio kubeliui pakeisti”.

Vyras sukaupęs visa darbo patirtį ir ryžtą, ėmėsi projekto, kuriam įgyvendinti prireikė net 3 metų. „Per tuos metus, be abejo,  teko susidurti su labai daug problemų, kurios kilo eigoje ir tikrai ne kartą atrodė, kad viskas žlugo dar nė neprasidėjus”, – nelinksmą verslo pradžią prisimena T. Zujus, šiuo metu aktyviai veikiantis jau pusę metų. 

Versle sukasi dviese – Tadas ir jo žmona Diana. Per tuos trejus starto metus buvo daug pagalbininkų – šeimos narių ir draugų. Vieni jų dirbo trumpiau, kiti kartu pasiliko ilgiau. „Dabar, kai viskas nusistovėjo,  likome dviese su žmona. Aš – atsakingas už gamybą/logistiką, o žmona – marketingas/administraciniai dalykai”, – pareigas vardija Tadas Zujus.
 

Europos Komisija perduoda signalą rinkoms stabilizuotis

EK apsisprendė aktyvuoti privatų pieno produktų (nugriebto pieno miltelių, sviesto, sūrio) ir mėsos produktų (jautienos, avienos ir ožkienos) saugojimą ir skirs įmonėms atitinkamą paramą. Pieno ir mėsos perdirbėjai turės galimybes ir laiko perorientuoti gamybą, keisti eksporto kryptis ir logistikos srautus. Lietuvoje šią priemonę administruos VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

EK taip pat suteiks šalims narėms daugiau lankstumo įgyvendinant paramos vyno, vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus, bitininkystės sektoriams programas bei ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programas.

EK nutarė suteikti daugiau laisvės priimant sprendimus pieno, gėlių ir bulvių sektoriuose dirbantiems ūkio subjektams - leis nukrypti nuo konkurencijos taisyklių ir tartis dėl kiekių, gamybos mažinimo ir kt. Tokie jų susitarimai ir sprendimai galiotų ne ilgiau kaip 6 mėn. Siekiant išvengti neigiamo poveikio, kainų vartotojams  pokyčiai bus atidžiai stebimi.

Dėl šio priemonių paketo Europos Komisija artimiausiu metu dar konsultuosis su valstybėmis narėmis ir sieks, kad viskas būtų teisiškai patvirtinta jau balandžio mėnesio pabaigoje.

„Pastaruoju metu ne kartą kalbėjomės su žemės ūkio komisaru, džiaugiuosi, kad esame išgirsti ir aktyvuota mums labai svarbi privataus saugojimo priemonė. Dirbsime su komisaru ir toliau, siekime dar ambicingesnių EK žingsnių dėl išimtinių žemės ūkio rinkų priemonių aktyvavimo, kad ES parama žemės ūkiui būtų dar didesnė ir kartu su nacionalinėmis lėšomis galėtume duoti tikrai stiprų atsaką koronavirusui“, - sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Informaciją paskelbė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

Krizės akivaizdoje – sprendimų paieška

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) specialistai nuogąstauja, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. tarptautinės prekybos mastai gali sumažėti nuo 13 iki 32 proc. Nors 2021 m. tikimasi prekybos atsigavimo, tačiau tai priklausys nuo bendros protrūkio trukmės ir politinių priemonių veiksmingumo bei nuo to, kaip ekonomika paveiks finansinių paramos priemonių, kurių jau imtasi daugelyje šalių, taikymas. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiemet smuks bent 3 proc., o Europos Komisija (EK) numato neigiamą BVP augimą (apie -1 proc.) ES 2020 metais.

Pirmieji smukimo požymiai

Pirmieji tarptautinės prekybos rodiklių smukimo požymiai jau matomi ir Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per du šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. sausio ir vasario mėn. rezultatais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,3 proc. Pagrindinės mūsų šalyje pagamintų produktų eksporto kryptys buvo Vokietija (11 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Latvija (7,3 proc.), Švedija (7,1 proc.) ir JAV (5,8 proc.). Lietuviškų paruoštų maisto produktų bei gėrimų eksportas sudarė 10,4 proc. visų lietuviškų prekių eksporto apimčių, gyvūninės kilmės produktų – 7,2 proc., pieno ir jo gaminių – 3,4 proc.

Specialistai prognozuoja, kad orientuojantis į EK teikiamas prognozes, 2020 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) susitrauks apie 2 proc. Manoma, kad tai lemtų maždaug 291 mln. eurų lietuviškos kilmės prekių eksporto (be mineralinių produktų) vertės sumažėjimą, palyginti su 2019 m. rodikliu. Pagal sektorius, labiausiai eksporto nuosmukis turėtų pasireikšti maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, kuriame 2020 m. prekių eksporto vertė, palyginti su 2019 m., sumažėtų apie 67 mln. eurų arba 3,1 proc. Taip pat skaičiuojama, kad žemės ūkio sektoriaus eksporto rodikliai 2020 m. dėl pandemijos sukeltų padarinių galėtų sumažėti apie 2 proc., arba 21 mln. eurų.

Įmonės jaučia pokyčius

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atlikta Lietuvos maisto sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad susiklosčiusi situacija privertė jas peržiūrėti eksporto strategijas, plėtros planus, susitarimus su vartotojais. Pagrindinis iššūkis šiuo metu – tai optimizuoti procesus, išlaikyti gamybinius pajėgumus ir produkcijos realizavimo apimtis bei išsaugoti darbo vietas.

Vartojimui paruoštus maisto produktus gaminanti „AUGA group“ pastebi, kad ilgo galiojimo maisto produktų paklausa pasaulyje yra išaugusi, tačiau tai greičiausiai susiję ne tiek su vartojimo padidėjimu, kiek su klientų noru užsitikrinti reikiamas produktų atsargas esant sulėtėjusiai logistikai ir bendrai prekybos situacijos neapibrėžtumui. Vis dėl to manoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos pasikeitę maisto vartojimo įpročiai gali turėti ir ilgalaikės įtakos maisto gaminimo namuose populiarėjimui ar jau paruošto (angl. ready-to-eat) maisto vartojimo didėjimui.

Šviežios mėsos gaminius siūlanti UAB „Agaras“ pripažįsta, kad dėl paskelbto karantino gamybos apimtys įmonėje sumažėjo, nes nėra galimybės tiekti produkcijos savo veiklą sustabdžiusioms viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir kitose rinkose. Šiuo metu veikla nukreipiama tiekimo stiprinimui prekybos tinklams, maisto prekių parduotuvėms, kadangi jos turi galimybę dirbti toliau. Ne viena šio sektoriaus įmonių pripažįsta, kad patiria problemų su atsiskaitymais, nes dėl krizes ir su ja susijusių problemų dalies jų klientų finansinė padėtis suprastėjo, pradeda trūkti apyvartinių lėšų, dalis jų jau nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Pieno gamintojai neslepia nerimo dėl pieno sektoriaus ateities. Jie pabrėžia, kad mažėjant pieno supirkimo kainai gresia pieno ūkių mažėjimas, o perdirbėjai nerimauja dėl pagrindinėse rinkose sumažėjusios paklausos kritusio eksporto. Įmonės jau pajuto ir pasaulinės pieno rinkos svyravimus – kai kuriose rinkose kainos sumažėjo. Artimiausias laikas parodys, ar pavyks pritaikyti kainodaros modelio saugiklius, kurie leistų amortizuoti kainų svyravimus rinkoje. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis šį mėnesį lankėsi šalies pieno perdirbimo įmonėse ir aptarė su jomis valstybės pagalbos galimybes ir formas.

Grudų sektoriaus įmonių atstovai, nors ir pripažįsta susiduriantis su sunkumais saugiai organizuoti darbus karantino sąlygomis, visgi tikisi, kad ilguoju laikotarpiu šis sektorius turėtų nukentėti mažiau nei kiti. Grūdų eksporto rinkos nėra pasikeitusios, logistikos grandinės nesutrikusios, prekių judėjimas užtikrinamas „žaliųjų koridorių“ pagalba. Be to, kitos šalys, kurios nėra užsiauginusios pakankamai grūdų, nori sukaupti didesnes atsargas, dėl to produkcijos paklausa yra net padidėjusi. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narių apklausos rezultatai parodė, kad įmonės turi pakankamai žaliavų perdirbimui iki naujo sezono, tad miltų, makaronų ar kitų gaminių tikrai nepritrūksime.

Į ateitį žvelgiama su optimizmu

Žemės ūkio ministerija balandžio viduryje priėmė sprendimus, kurie leis sumažinti koronaviruso (COVID-19) pandemijos padarinius. Šie sprendimai numato, kad pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo administruojamas priemones, palūkanos už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti bus kompensuojamos 100 proc., o palūkanų kompensacijos ūkio subjektus pasieks kas mėnesį. Be to, ministerija, peržiūrėjusi teisės aktus, reglamentuojančius paramos žemės ūkio,  kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių administravimą, pratęsė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo bei žemės ūkio technikos techninės apžiūros terminus, sudarė galimybę paprasčiau teikti garantijas finansų įstaigoms, aktyviai stebi produktų kainas ir kiekius rinkoje.

Pastebima, kad pastaruoju metu sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksporto į ES ir NVS valstybes apimtys, tačiau reikšmingai padidėjo į JAV, Artimųjų Rytų, Azijos valstybes išvežamų produktų dalis. Ekspertų manymu, toks užsienio prekybos srautų perorientavimas gali padėti įveikti iššūkius, susijusius su COVID-19 viruso sukeltomis pasekmėmis, kad sektorius būtų konkurencingas ir pandemijai pasibaigus. Be to, tikimasi, kad šiam tikslui pasitarnaus ir Lietuvos Vyriausybės parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą įmonių apyvartiniam kapitalui ir investicinėms paskoloms, kurią šį mėnesį jau patvirtino Europos Komisija (EK). Parama bus teikiama MVĮ ir nuo krizės ypač nukentėjusioms didelėms įmonėms.

Krizės akivaizdoje – sprendimų paieška

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) specialistai nuogąstauja, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. tarptautinės prekybos mastai gali sumažėti nuo 13 iki 32 proc. Nors 2021 m. tikimasi prekybos atsigavimo, tačiau tai priklausys nuo bendros protrūkio trukmės ir politinių priemonių veiksmingumo bei nuo to, kaip ekonomika paveiks finansinių paramos priemonių, kurių jau imtasi daugelyje šalių, taikymas. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiemet smuks bent 3 proc., o Europos Komisija (EK) numato neigiamą BVP augimą (apie -1 proc.) ES 2020 metais.

Pirmieji smukimo požymiai

Pirmieji tarptautinės prekybos rodiklių smukimo požymiai jau matomi ir Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per du šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. sausio ir vasario mėn. rezultatais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,3 proc. Pagrindinės mūsų šalyje pagamintų produktų eksporto kryptys buvo Vokietija (11 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Latvija (7,3 proc.), Švedija (7,1 proc.) ir JAV (5,8 proc.). Lietuviškų paruoštų maisto produktų bei gėrimų eksportas sudarė 10,4 proc. visų lietuviškų prekių eksporto apimčių, gyvūninės kilmės produktų – 7,2 proc., pieno ir jo gaminių – 3,4 proc.

Specialistai prognozuoja, kad orientuojantis į EK teikiamas prognozes, 2020 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) susitrauks apie 2 proc. Manoma, kad tai lemtų maždaug 291 mln. eurų lietuviškos kilmės prekių eksporto (be mineralinių produktų) vertės sumažėjimą, palyginti su 2019 m. rodikliu. Pagal sektorius, labiausiai eksporto nuosmukis turėtų pasireikšti maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, kuriame 2020 m. prekių eksporto vertė, palyginti su 2019 m., sumažėtų apie 67 mln. eurų arba 3,1 proc. Taip pat skaičiuojama, kad žemės ūkio sektoriaus eksporto rodikliai 2020 m. dėl pandemijos sukeltų padarinių galėtų sumažėti apie 2 proc., arba 21 mln. eurų.

Įmonės jaučia pokyčius

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atlikta Lietuvos maisto sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad susiklosčiusi situacija privertė jas peržiūrėti eksporto strategijas, plėtros planus, susitarimus su vartotojais. Pagrindinis iššūkis šiuo metu – tai optimizuoti procesus, išlaikyti gamybinius pajėgumus ir produkcijos realizavimo apimtis bei išsaugoti darbo vietas.

Vartojimui paruoštus maisto produktus gaminanti „AUGA group“ pastebi, kad ilgo galiojimo maisto produktų paklausa pasaulyje yra išaugusi, tačiau tai greičiausiai susiję ne tiek su vartojimo padidėjimu, kiek su klientų noru užsitikrinti reikiamas produktų atsargas esant sulėtėjusiai logistikai ir bendrai prekybos situacijos neapibrėžtumui. Vis dėl to manoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos pasikeitę maisto vartojimo įpročiai gali turėti ir ilgalaikės įtakos maisto gaminimo namuose populiarėjimui ar jau paruošto (angl. ready-to-eat) maisto vartojimo didėjimui.

Šviežios mėsos gaminius siūlanti UAB „Agaras“ pripažįsta, kad dėl paskelbto karantino gamybos apimtys įmonėje sumažėjo, nes nėra galimybės tiekti produkcijos savo veiklą sustabdžiusioms viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir kitose rinkose. Šiuo metu veikla nukreipiama tiekimo stiprinimui prekybos tinklams, maisto prekių parduotuvėms, kadangi jos turi galimybę dirbti toliau. Ne viena šio sektoriaus įmonių pripažįsta, kad patiria problemų su atsiskaitymais, nes dėl krizes ir su ja susijusių problemų dalies jų klientų finansinė padėtis suprastėjo, pradeda trūkti apyvartinių lėšų, dalis jų jau nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Pieno gamintojai neslepia nerimo dėl pieno sektoriaus ateities. Jie pabrėžia, kad mažėjant pieno supirkimo kainai gresia pieno ūkių mažėjimas, o perdirbėjai nerimauja dėl pagrindinėse rinkose sumažėjusios paklausos kritusio eksporto. Įmonės jau pajuto ir pasaulinės pieno rinkos svyravimus – kai kuriose rinkose kainos sumažėjo. Artimiausias laikas parodys, ar pavyks pritaikyti kainodaros modelio saugiklius, kurie leistų amortizuoti kainų svyravimus rinkoje. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis šį mėnesį lankėsi šalies pieno perdirbimo įmonėse ir aptarė su jomis valstybės pagalbos galimybes ir formas.

Grudų sektoriaus įmonių atstovai, nors ir pripažįsta susiduriantis su sunkumais saugiai organizuoti darbus karantino sąlygomis, visgi tikisi, kad ilguoju laikotarpiu šis sektorius turėtų nukentėti mažiau nei kiti. Grūdų eksporto rinkos nėra pasikeitusios, logistikos grandinės nesutrikusios, prekių judėjimas užtikrinamas „žaliųjų koridorių“ pagalba. Be to, kitos šalys, kurios nėra užsiauginusios pakankamai grūdų, nori sukaupti didesnes atsargas, dėl to produkcijos paklausa yra net padidėjusi. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narių apklausos rezultatai parodė, kad įmonės turi pakankamai žaliavų perdirbimui iki naujo sezono, tad miltų, makaronų ar kitų gaminių tikrai nepritrūksime.

Į ateitį žvelgiama su optimizmu

Žemės ūkio ministerija balandžio viduryje priėmė sprendimus, kurie leis sumažinti koronaviruso (COVID-19) pandemijos padarinius. Šie sprendimai numato, kad pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo administruojamas priemones, palūkanos už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti bus kompensuojamos 100 proc., o palūkanų kompensacijos ūkio subjektus pasieks kas mėnesį. Be to, ministerija, peržiūrėjusi teisės aktus, reglamentuojančius paramos žemės ūkio,  kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių administravimą, pratęsė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo bei žemės ūkio technikos techninės apžiūros terminus, sudarė galimybę paprasčiau teikti garantijas finansų įstaigoms, aktyviai stebi produktų kainas ir kiekius rinkoje.

Pastebima, kad pastaruoju metu sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksporto į ES ir NVS valstybes apimtys, tačiau reikšmingai padidėjo į JAV, Artimųjų Rytų, Azijos valstybes išvežamų produktų dalis. Ekspertų manymu, toks užsienio prekybos srautų perorientavimas gali padėti įveikti iššūkius, susijusius su COVID-19 viruso sukeltomis pasekmėmis, kad sektorius būtų konkurencingas ir pandemijai pasibaigus. Be to, tikimasi, kad šiam tikslui pasitarnaus ir Lietuvos Vyriausybės parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą įmonių apyvartiniam kapitalui ir investicinėms paskoloms, kurią šį mėnesį jau patvirtino Europos Komisija (EK). Parama bus teikiama MVĮ ir nuo krizės ypač nukentėjusioms didelėms įmonėms.

Lietuvos liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“ - Švenčionių r. mokinių darbai

Lietuvos nacionalinis kultūros centras kasmet organizuoja Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursą „Sidabro vainikėlis“. Šio konkurso esminis tikslas yra palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas. Juo siekiama skatinti visuomenės, ypač jaunosios kartos domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais, ugdyti liaudies dailės tradicijų pažinimą, stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą. Taip pat norima pritraukti talentingiausius mokinius, savo laisvalaikį skiriančius tradicinės liaudies dailės ir dailiųjų amatų studijoms ir jomis paremtai kūrybai, suteikti jiems galimybę parodyti savo darbus, varžytis su bendraamžiais įgūdžiais ir meistriškumu. Siekiama skatinti mokinius ruošiančius mokytojus labiau domėtis tradicine liaudies daile, ypač regioninėmis jos ypatybėmis, ją pažinti ir taikyti dailės bei amatų mokymo procese bei propaguoti tradicinius amatus kaip saviraiškos priemonę.

 

  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorė - Aneta Kacėnaitė
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
Universiteto g. 8A, Akademija, LT-53341 Kauno r.
Tel. +370 37 397 070

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X