Naujienos

Ūkinių gyvūnų parodėlės lanko mažuosius darželiuose

Šią savaitę vaikus darželiuose lankė gyvūnų parodėlės su trumpomis edukacinėmis programėlėmis. Sušvelnėjus karantino sąlygoms, nuo birželio 1 d. darželiai dalyvaujantys Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje „Gyvulininkystė ir aš“ turėjo progos atnaujinti akivaizdžias edukacijas bei priimti smulkiuosius ūkinius gyvūnus. 

„Kiek nuostabių emocijų ir žinių mūsų mažieji patyrė bei sužinojo“, - džiaugėsi pedagogai suteikta galimybe vaikams susipažinti su įvairių veislių triušiais, antimis, vištomis, putpelėmis ir šinšilomis.

Mažieji ne tik patyrė džiugių emocijų, bet ir sužinojo naujų dalykų. Pavyzdžiui, kad šinšilos prausiasi tik smėliuku, joms vandens nereikia. Aiškinosi, kuo vandens paukščiai skiriasi nuo kitų naminių paukščių, kuo vištytė skiriasi nuo gaidžiuko. Vaikams kėlė nuostabą maži margi putpelių kiaušiniai. Stebėjo, kaip antys su pasimėgavimu gėrė vandenį. Daugiausia dėmesio sulaukė rudasis triušis, kuris buvo pavaišintas žolyte, visų paglostytas ir „pakalbintas“.

Panevėžio r. Dembavos lopšelio - darželio „Smalsutis“ kieme įvyko net vardynos. Vaikai dviem triušiukams (broliukui ir sesytei)sugalvojo vardus - Braškė ir Bantukas. Pasak įstaigos pedagogės Ramutės Adomavičės, Programa mažiesiems suteikia progos paliesti, išgirsti, pamatyti ir kitaip pažinti naminius gyvūnus.

 

Ūkininkavimo pradmenų mokymus renkasi vis sąmoningesni kursantai

Šiais metais VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra atnaujino Ūkininkavimo pradmenų mokymų programą (kodas 269081073). Iki birželio 1 d. paraiškas akreditacijai mokyti pagal atnaujintą programą pateikė 19 įstaigų. Šiandien 15 mokymo įstaigų jau gali vykdyti mokymus pradedantiesiems ūkininkams. Viena iš jų – Kauno kolegija.
 
Pagal atnaujintą Ūkininkavimo pradmenų mokymų programą Kauno kolegijos specialistai parengė teorinę medžiagą ir praktines užduotis, kurios labiausiai aktualios šių dienų ūkininkams. Jau daugiau nei du dešimtmečius Kauno kolegija moko pradedančiuosius ūkininkus pagal neformalaus mokymo programas. Pasak Aplinkos inžinerijos katedros vedėjos Inos Živatkauskienės, aukšta mokymų kokybė kolegijoje užtikrinama dėl ilgametės darbo patirties, puikios praktinio mokymo bazės bei aukštos kvalifikacijos lektorių, kurie yra dėstomų dalykų ekspertai ir daugelio metodinių priemonių, vadovėlių autoriai.

JAV rinkos pokyčiai atveria naujas galimybes

Š.m. gegužės 26 d. daugiau nei 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų prisijungė prie VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuoto nuotolinio seminaro apie JAV rinką, kuriame pranešimus skaitė Vašingtone reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas ir rinkos ekspertas - rinkodaros ir prekybos skatinimo agentūros “CMA Global Partners/German Foods North America” steigėjas ir vadovaujantis partneris Arnimas von Friedenburgas (Arnim von Friedeburg).

P. Ašmonas papasakojo apie tai, kaip JAV sprendžia pandemijos sukeltas problemas, kaip keičiasi situacija šalies maisto produktų rinkoje. Žemės ūkio atašė pristatė JAV ekonomikos tendencijas, perspektyvias verslo nišas, apžvelgė atskirų maisto produktų sektorių perspektyvas.

Kviestinis rinkos ekspertas p. Friedeburg didelį dėmesį skyrė JAV mažmeninės prekybos tendencijoms, kainų pokyčiams, populiarėjančioms produktų grupėms, logistikos problematikai. Jo vadovaujama įmonė specializuojasi maisto produktų iš Europos šalių importe į JAV rinką, todėl pranešėjas puikiai žino visas problemas, su kuriomis susiduria  kompanijos, savo produkciją parduodančios Amerikoje. Ekspertas savo pranešime pasidalino aktualia informacija apie galimas įėjimo į JAV rinką strategijas, papasakojo, ką svarbu žinoti, norint užmegzti sėkmingą partnerystę. Jis atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į šalyje populiarėjantį elektroninės prekybos sektorių; pažymėjo, kad siūlant savo produkciją JAV vartotojams, svarbu orientuotis į tam tikrą jų segmentą ir amžių.

JAV yra viena iš prioritetinių Lietuvai rinkų ir pernai buvo 5 svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptis. Statistikos departamento duomenimis, iš lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkcijos 2019 m. į JAV daugiausiai eksportuota malybos produktų, pieno ir jo gaminių bei gaminių iš mėsos. 2019 metais Lietuva į JAV išvežė 144 tūkst. tonų pieno produktų, žuvies ir jos gaminių bei kitų prekių, o lietuviškų sūrių eksportas į JAV sudarė trečdalį šios prekių grupės eksporto į trečiąsias šalis apimčių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, per keturis šių metų mėnesius metais Lietuva iš viso jau eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų, o  lietuviškų mėsos gaminių eksporto kiekiai į Jungtines Amerikos Valstijas padvigubėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Patekti į Amerikos rinką nėra lengva, tačiau didžiausias lietuviškų produktų privalumas – kokybė, labai aukštai vertinama vartotojų. Siekiama skatinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškų, iš lietuviškų žaliavų pagamintų maisto produktų eksportą. Norint įsitvirtinti JAV prekybos tinklų lentynose, svarbu tinkamai pateikti savo produktą, suplanuoti rinkodaros veiksmus. Jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Rokiškio sūris, Vičiūnų grupė, Biovela,  Mantinga, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija JAV, dirbdamos su vietos partneriais. Pernai metais ekologiškų produktų gamintoja „AUGA group“ įžengė į JAV rinką – bendrovės produkcija pradėta prekiauti viename didžiausių šios šalies prekybos tinklų „Costco“. Tai puikiai įrodo, jog lietuviški produktai, o ypač galutinio vartojimo prekes, mėsos, konditerijos, pieno produktai turi šioje šalyje puikias perspektyvas.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie pakuočių ženklinimą, įvairių prekių importo reikalavimus, šalies jūros ir upių uostų darbą.  Renginio organizatoriai taip pat paprašė pranešėjų pasidalinti jų numatomais pesimistiniais ir optimistiniais scenarijais, kaip toliau galėtų vystytis Amerikos rinka.

Po renginio p. Friedeburg pažadėjo, kad jo vadovaujama įmonė „CMA Global Partners/German Foods North America” suteiks jo dalyviams ir kitoms Lietuvos maisto sektoriaus įmonėms 20 proc. nuolaidą produktų ženklinimo ar konsultacinėms paslaugoms, tad jei turite planų plėsti savo eksporto geografiją į JAV, būtinai pasinaudokite šiuo pasiūlymu.

Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

Konkursas „Kaip ant mūsų stalo atkeliauja...“ – pasibaigė!

Lietuvos ugdymo įstaigos nuo vasario mėnesio iki gegužės 31 dienos dalyvavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuotame respublikiniame pradinių klasių moksleivių, darželių ir lopšelių-darželių ugdytinių trumpalaikių projektų „Kaip ant mūsų stalo atkeliauja...“ konkurse.

Pratęsta augalų apsaugos konsultantų akreditacija

Šalyje besitęsiant karantinui ir fizinių kontaktų suvaržymams, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra toliau rengia nuotolinius mokymus bei žinių patikrinimą. Agentūra gegužės mėnesį organizavo mokymus augalų apsaugos konsultantams, siekiantiems pratęsti akreditaciją teikti mokymo paslaugas augalų apsaugos produktų profesionaliems naudotojams, augalų apsaugos produktų platintojams.

Vengiant uždarose erdvėse organizuoti renginius bei susibūrimus, mokymams pasirinkta populiari vaizdo konferencijų programa ZOOM. Mokymo kursuose pagal „Augalų apsaugos mokymo programą (žinių atnaujinimas)“ dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai. Gegužės 26 d. vyko baigiamasis konsultantų žinių vertinimas.
 

JAV rinkos pokyčiai atveria naujas galimybes

Gegužės 26 d. daugiau nei 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų prisijungė prie VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuoto nuotolinio seminaro apie JAV rinką, kuriame pranešimus skaitė Vašingtone reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas ir rinkos ekspertas - rinkodaros ir prekybos skatinimo agentūros “CMA Global Partners/German Foods North America” steigėjas ir vadovaujantis partneris Arnimas von Friedenburgas (Arnim von Friedeburg).

P. Ašmonas papasakojo apie tai, kaip JAV sprendžia pandemijos sukeltas problemas, kaip keičiasi situacija šalies maisto produktų rinkoje. Žemės ūkio atašė pristatė JAV ekonomikos tendencijas, perspektyvias verslo nišas, apžvelgė atskirų maisto produktų sektorių perspektyvas.

Kviestinis rinkos ekspertas p. Friedeburg didelį dėmesį skyrė JAV mažmeninės prekybos tendencijoms, kainų pokyčiams, populiarėjančioms produktų grupėms, logistikos problematikai. Jo vadovaujama įmonė specializuojasi maisto produktų iš Europos šalių importe į JAV rinką, todėl pranešėjas puikiai žino visas problemas, su kuriomis susiduria  kompanijos, savo produkciją parduodančios Amerikoje. Ekspertas savo pranešime pasidalino aktualia informacija apie galimas įėjimo į JAV rinką strategijas, papasakojo, ką svarbu žinoti, norint užmegzti sėkmingą partnerystę. Jis atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į šalyje populiarėjantį elektroninės prekybos sektorių; pažymėjo, kad siūlant savo produkciją JAV vartotojams, svarbu orientuotis į tam tikrą jų segmentą ir amžių.

JAV yra viena iš prioritetinių Lietuvai rinkų ir pernai buvo 5 svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptis. Statistikos departamento duomenimis, iš lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkcijos 2019 m. į JAV daugiausiai eksportuota malybos produktų, pieno ir jo gaminių bei gaminių iš mėsos. 2019 metais Lietuva į JAV išvežė 144 tūkst. tonų pieno produktų, žuvies ir jos gaminių bei kitų prekių, o lietuviškų sūrių eksportas į JAV sudarė trečdalį šios prekių grupės eksporto į trečiąsias šalis apimčių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, per keturis šių metų mėnesius metais Lietuva iš viso jau eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų, o  lietuviškų mėsos gaminių eksporto kiekiai į Jungtines Amerikos Valstijas padvigubėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Patekti į Amerikos rinką nėra lengva, tačiau didžiausias lietuviškų produktų privalumas – kokybė, labai aukštai vertinama vartotojų. Siekiama skatinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, ekologiškų, iš lietuviškų žaliavų pagamintų maisto produktų eksportą. Norint įsitvirtinti JAV prekybos tinklų lentynose, svarbu tinkamai pateikti savo produktą, suplanuoti rinkodaros veiksmus. Jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Rokiškio sūris, Vičiūnų grupė, Biovela,  Mantinga, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija JAV, dirbdamos su vietos partneriais. Pernai metais ekologiškų produktų gamintoja „AUGA group“ įžengė į JAV rinką – bendrovės produkcija pradėta prekiauti viename didžiausių šios šalies prekybos tinklų „Costco“. Tai puikiai įrodo, jog lietuviški produktai, o ypač galutinio vartojimo prekes, mėsos, konditerijos, pieno produktai turi šioje šalyje puikias perspektyvas.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie pakuočių ženklinimą, įvairių prekių importo reikalavimus, šalies jūros ir upių uostų darbą.  Renginio organizatoriai taip pat paprašė pranešėjų pasidalinti jų numatomais pesimistiniais ir optimistiniais scenarijais, kaip toliau galėtų vystytis Amerikos rinka.

Po renginio p. Friedeburg pažadėjo, kad jo vadovaujama įmonė „CMA Global Partners/German Foods North America” suteiks jo dalyviams ir kitoms Lietuvos maisto sektoriaus įmonėms 20 proc. nuolaidą produktų ženklinimo ar konsultacinėms paslaugoms, tad jei turite planų plėsti savo eksporto geografiją į JAV, būtinai pasinaudokite šiuo pasiūlymu. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

 

Parama privačiam produktų sandėliavimui sulaukia vis didesnio pieno produktų gamintojų susidomėjimo

Gegužės pradžioje Europos Komisija patvirtino reglamentus, pagal kuriuos leista pradėti privačiai sandėliuoti sviestą, nugriebto pieno miltelius, sūrį ir jautieną. Tikimasi, kad šie sprendimai palengvins žemės ūkio sektoriaus naštą šiuo sunkiu metu ir sušvelnins COVID-19 pandemijos poveikį pieno ir jautienos produktų rinkai.

Privatus sandėliavimas yra skirtas produkcijos pasiūlai rinkoje sumažinti ir taip netiesiogiai palaikyti gamintojų pajamas. Produktai laikinai išimami iš rinkos, saugomi nustatytą laikotarpį, o šiam laikotarpiui pasibaigus – realizuojami. Lietuvoje už šių paramos schemų administravimą atsakinga VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Nuo gegužės 7 dienos sulaukta 11 paraiškų dėl paramos privačiam produkcijos sandėliavimui:

- sviesto sandėliavimui pateiktos 7 paraiškos, bendras norimos saugoti produkcijos kiekis sudaro beveik 1 307 tonas;
- sūrių sandėliavimui pateiktos 2 paraiškos, bendras produkcijos kiekis – 819 tonų;
- nugriebto pieno miltelių sandėliavimui - 2 paraiškos, bendras produkcijos kiekis  – 536 tonos.

Kviečiame Lietuvos gamintojus aktyviai dalyvauti įgyvendinant privataus sandėliavimo priemones. Atkreipiame dėmesį, kad paskutinė paraiškų sutartims sudaryti pateikimo diena – š. m. birželio 30 d.

Japonijos rinka – tokia tolima ir tokia pažįstama

Antradienį, gegužės 19 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizavo nuotolinį seminarą apie Japonijos rinką, kuriame pranešimus skaitė Tokijuje reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Deividas Kliučinskas ir kviestinis rinkos ekspertas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas. Seminare dalyvavo virš 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų.

D. Kliučinskas pristatė dabartinę situaciją Japonijos maisto produktų rinkoje, didelį dėmesį skyrė Japonijos verslo kultūrai, dalinosi patarimais, savotiškais do's and don'ts (ką galima daryti ir ko ne) versle su japonais.

Renginio dalyviai susipažino su rinkos ypatybėmis, aktualiais pasikeitimais prekybos reguliavime, susijusias su pandemija, bei ilgalaikėmis Japonijos verslo aplinkos ir vartojimo perspektyvomis. Galbūt šiandien dėl kalbos barjero ir geografijos daliai įmonių Japonija atrodo tolima ir egzotiška rinka, tačiau situacija pamažu keičiasi - kaip renginio metu minėjo pranešėjai, jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Auga, Mantinga, Kauno Grūdai, Pieno žvaigždės, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija Japonijoje, dirbdamos su vietos partneriais. Tai puikiai įrodo, jog tikrai galime surasti savo pirkėjus šioje išlepintoje rinkoje.

Savo pranešime A. Geležauskas akcentavo, kad Japonijoje niekas nevyksta greitai, todėl planuojant verslą su japonais labai svarbu apsišarvoti kantrybe ir nesitikėti momentinių rezultatų. Šioje šalyje Lietuvos gamintojai yra vertinami kaip patikimi partneriai, tad neigiamo krūvio neturėjimas neabejotinai padės lietuviškiems produktams ilgainiui užimti savo nišą vietos rinkoje. Be abejo, reikia investuoti į kokybiškus savo produktų pristatymus japonų kalba, ne mažiau svarbus  ir dalyvavimas Japonijoje vykstančiose specializuotose parodose (tokiose kaip „Foodex“), kur galima pasiekti platesnį potencialių pirkėjų ratą. A. Geležauskas paragino įmones įdėti daugiau darbo kaip ruošiantis parodai (pavyzdžiui, galima išsiuntinėti potencialiems partneriams kvietimus atvykti į parodą ir pan.), taip ir po parodos. Ekspertas patarė nenuvertinti ir skaitmeninės rinkodaros, kurią reikėtų derinti su realiu marketingu, tokiu kaip degustacijos, parduotuvių veikla ir pan. Japonijoje sparčiai auga ir e. prekybos segmentas, kur galima atlikti visus marketingo veiksmus ir pačiam kontroliuoti procesą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būtina išsiskirti iš kitų gamintojų, kadangi konkurencija šioje rinkoje labai didelė - kitos šalys jau turi milžinišką įdirbį ir daugelį metų plėtojamus verslo santykius su Japonija.

Šiais metais dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti Lietuvos kavinės lankytojų centre projekto, kuris buvo susietas su Olimpinėmis žaidynėmis, tačiau išlieka galimybė tą padaryti kitais metais. Be to, po penkerių metų Osakoje bus organizuojama paroda EXPO 2025, kur Lietuvos gamintojai turės puikią progą save pristatyti. Todėl tikimės, kad Lietuvos verslo ryšiai su Japonija toliau sėkmingai plėtosis ir ateityje lietuviški produktai dažniau atsiras ant japonų pietų stalo.

Rinkos ekspertas pastebėjo, kad tokios krizės, kaip ši, iš dalies yra gerai tuo, kad jų metu trūkinėja tiekimo grandinės ir atsiranda galimybės kitiems teikėjams. Jis pripažino, kad yra nusiteikęs optimistiškai ir mano, jog visiems kartu mums tikrai pavyks pasiekti rezultatą.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie grūdinių kultūrų, grikių, medaus, ir kitų produktų eksportą. Dalyviai domėjosi, kada planuojamas Japonijos maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus įmonių veiklos atnaujinimas, klausinėjo apie platintojų veiklą šalyje,   業務スーパー (Gyomu Super) mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių veiklą ir jose parduodamus lietuviškus maisto produktus, prašė papasakoti apie šalyje populiarius pieno  produktus, desertus,  jų sudėtis ir pan.

Turint omenyje dabartines aplinkybes, pasirinktas seminaro formatas yra labai tinkamas tokio pobūdžio renginiams organizuoti. Maloniai nustebino didelis renginio dalyvių skaičius, jų dėmesys ir aktyvumas. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

 

Japonijos rinka – tokia tolima ir tokia pažįstama

Antradienį, gegužės 19 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizavo nuotolinį seminarą apie Japonijos rinką, kuriame pranešimus skaitė Tokijuje reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Deividas Kliučinskas ir kviestinis rinkos ekspertas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas. Seminare dalyvavo virš 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų.

D. Kliučinskas pristatė dabartinę situaciją Japonijos maisto produktų rinkoje, didelį dėmesį skyrė Japonijos verslo kultūrai, dalinosi patarimais, savotiškais do's and don'ts (ką galima daryti ir ko ne) versle su japonais.

Renginio dalyviai susipažino su rinkos ypatybėmis, aktualiais pasikeitimais prekybos reguliavime, susijusias su pandemija, bei ilgalaikėmis Japonijos verslo aplinkos ir vartojimo perspektyvomis. Galbūt šiandien dėl kalbos barjero ir geografijos daliai įmonių Japonija atrodo tolima ir egzotiška rinka, tačiau situacija pamažu keičiasi - kaip renginio metu minėjo pranešėjai, jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Auga, Mantinga, Kauno Grūdai, Pieno žvaigždės, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija Japonijoje, dirbdamos su vietos partneriais. Tai puikiai įrodo, jog tikrai galime surasti savo pirkėjus šioje išlepintoje rinkoje.

Savo pranešime A. Geležauskas akcentavo, kad Japonijoje niekas nevyksta greitai, todėl planuojant verslą su japonais labai svarbu apsišarvoti kantrybe ir nesitikėti momentinių rezultatų. Šioje šalyje Lietuvos gamintojai yra vertinami kaip patikimi partneriai, tad neigiamo krūvio neturėjimas neabejotinai padės lietuviškiems produktams ilgainiui užimti savo nišą vietos rinkoje. Be abejo, reikia investuoti į kokybiškus savo produktų pristatymus japonų kalba, ne mažiau svarbus  ir dalyvavimas Japonijoje vykstančiose specializuotose parodose (tokiose kaip „Foodex“), kur galima pasiekti platesnį potencialių pirkėjų ratą. A. Geležauskas paragino įmones įdėti daugiau darbo kaip ruošiantis parodai (pavyzdžiui, galima išsiuntinėti potencialiems partneriams kvietimus atvykti į parodą ir pan.), taip ir po parodos. Ekspertas patarė nenuvertinti ir skaitmeninės rinkodaros, kurią reikėtų derinti su realiu marketingu, tokiu kaip degustacijos, parduotuvių veikla ir pan. Japonijoje sparčiai auga ir e. prekybos segmentas, kur galima atlikti visus marketingo veiksmus ir pačiam kontroliuoti procesą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būtina išsiskirti iš kitų gamintojų, kadangi konkurencija šioje rinkoje labai didelė - kitos šalys jau turi milžinišką įdirbį ir daugelį metų plėtojamus verslo santykius su Japonija.

Šiais metais dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti Lietuvos kavinės lankytojų centre projekto, kuris buvo susietas su Olimpinėmis žaidynėmis, tačiau išlieka galimybė tą padaryti kitais metais. Be to, po penkerių metų Osakoje bus organizuojama paroda EXPO 2025, kur Lietuvos gamintojai turės puikią progą save pristatyti. Todėl tikimės, kad Lietuvos verslo ryšiai su Japonija toliau sėkmingai plėtosis ir ateityje lietuviški produktai dažniau atsiras ant japonų pietų stalo.

Rinkos ekspertas pastebėjo, kad tokios krizės, kaip ši, iš dalies yra gerai tuo, kad jų metu trūkinėja tiekimo grandinės ir atsiranda galimybės kitiems teikėjams. Jis pripažino, kad yra nusiteikęs optimistiškai ir mano, jog visiems kartu mums tikrai pavyks pasiekti rezultatą.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie grūdinių kultūrų, grikių, medaus, ir kitų produktų eksportą. Dalyviai domėjosi, kada planuojamas Japonijos maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus įmonių veiklos atnaujinimas, klausinėjo apie platintojų veiklą šalyje,   業務スーパー (Gyomu Super) mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių veiklą ir jose parduodamus lietuviškus maisto produktus, prašė papasakoti apie šalyje populiarius pieno  produktus, desertus,  jų sudėtis ir pan.

Turint omenyje dabartines aplinkybes, pasirinktas seminaro formatas yra labai tinkamas tokio pobūdžio renginiams organizuoti. Maloniai nustebino didelis renginio dalyvių skaičius, jų dėmesys ir aktyvumas. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!

 

 

 

Kviečiame į nuotolinį Lietuvos maisto eksportuotojams skirtą seminarą apie Japonijos rinką

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybesLietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAPONIJOS RINKA: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Tokijo, Japonija
2020 m. gegužės 19 d. 10:00 val. (Lietuvos laiku)

 

Kviečiame į nuotolinį seminarą apie lietuviškų maisto produktų perspektyvas JAV rinkoje

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybes Lietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė JAV ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAV RINKA ŠIANDIEN: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Vašingtono, JAV               
2020 m. gegužės 26 d. 16:00 val. (Lietuvos laiku)

 

Kviečiame į nuotolinį seminarą apie lietuviškų maisto produktų perspektyvas JAV rinkoje

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia į nemokamą nuotolinį seminarą, kuriame bus kalbama apie dabartinę situaciją Japonijos rinkoje ir galimybes Lietuvos eksportuotojams. Seminare dalyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė JAV ir kviestinis rinkos ekspertas. Užsiėmimas bus interaktyvus ir sudarys galimybę tiesiogiai užduoti klausimus pranešėjams.

JAV RINKA ŠIANDIEN: GALIMYBĖS LIETUVOS EKSPORTUOTOJAMS
Tiesiogiai iš Vašingtono, JAV               
2020 m. gegužės 26 d. 16:00 val. (Lietuvos laiku)

Vaidotas Ašmonas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė JAV
 
Vašingtone reziduojantis žemės ūkio ir komercijos atašė Vaidotas Ašmonas pristatys pranešimą apie dabartinę padėtį JAV maisto rinkoje ir ateities perspektyvas Lietuvos eksportuotojams, aktualius pokyčius importo reikalavimuose, produktų rinkodaros aktualijas bei šalies vartotojų elgsenos pokyčius ir tendencijas.
 
Arnim von Friedenburg
Rinkos ekspertas
 
Tarptautinės rinkodaros ir prekybos skatinimo agentūros “CMA Global Partners / German Foods North America” steigėjas, direktorius ir vadovaujantis partneris Arnim von Friedenburg specializuojasi maisto produktų iš Europos šalių importe į JAV rinką. P. Friendenburg turi masinės komunikacijos bakalauro laipsnį, kurį gavo studijuodamas Bostono universitete ir verslo administravimo magistro laipsnį (Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokykla). Šiuo metu gyvena Vašingtone, yra JAV maisto asociacijos direktorių valdybos narys.
 
Atkreipiame dėmesį, kad seminaras vyks „Microsoft Teams“ programoje.
 
Užsiregistravusiems į nurodytą el. paštą prieš seminarą bus atsiųsta nuoroda prisijungimui.

Dalyvių registracija čia

Ankstesnis 1 2 3 ... 16 Sekantis
  Prenumeruoti naujienas

Kontaktai

VšĮ  Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
Direktorė - Aneta Kacėnaitė
Registruota buveinė juridinių asmenų registre:
Universiteto g. 8A, Akademija, LT-53341 Kauno r.
Tel. +370 37 397 070

Buveinė:
L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122 Vilnius
Tel. +370 52 649035
El. paštas info@litfood.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Darbo laikas:
I – IV: 8:00 – 17:00
      V: 8:00 – 15:45
VI – VII: Nedirbame
X