Naujienos

ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO POSŪKIS: NUO KIEKYBĖS Į KOKYBĘ

2018 vasario 9


Kalbėdama apie eksportą, 2017‑uosius Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvardija kaip proveržio metus. „Šiemet mūsų pozicija šiek tiek keičiasi: norime orientuotis ne į rinkų kiekybę, o į jų kokybę. Rinkose, kurias jau esame atradę, siekiame įsitvirtinti labiau: eksportuoti ne vieną produktą ar produktų grupę, o prie jų pridėti kitą ar net kelias grupes, labiau akcentuotis į prioritetines rinkas“, ‑ sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Praėjusių metų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas bendroje struktūroje yra įspūdingas. Palyginti 2017 m. lapkritį su tuo pačiu mėnesiu 2016-aisias, jis išaugo beveik 9 proc. ir buvo gerokai didesnis nei bendras šalies eksporto augimas. Išliko ir ta pati tendencija ‑ žemės ūkio ir maisto produktų eksportas viršijo importą.

Viceministras pabrėžė, kad rinkų skaičius išliko stabilus. Pernai patvirtinti bei išduoti leidimai eksportuoti produktus į 11 šalių ir nė vienos šalies rinka Lietuvos kaime užaugintai produkcijai neužtrenkė durų.

ŽŪM bei jai pavaldžioms institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei augalininkystės tarnybai – ir Lietuvos ekonominės diplomatijos tarnyboms pavyko įveikti ne vieną prekybos barjerą bei tarptautinės prekybos kliūtį, atvėrusią duris į tokias rinkas: Meksikos (pienas ir pieno produktai), Kanados (kiaušiniai ir jų produktai); Japonijos (paukštiena, jautiena ir grūdinės kultūros); Alžyro (pienas ir pieno produktai, raudonos mėsos pusgaminiai ir gaminiai, šviežia, atšaldyta ir užšaldyta galvijiena); Bosnijos ir Hercegovinos (paukštiena); Naujosios Zelandijos (pienas ir pieno produktai, sudėtiniai šaldyti produktai); Jungtinių Arabų Emyratų (mėsa ir kiaušiniai bei jų produktai); Omano, Indonezijos bei Egipto (grūdinės kultūros) ir Pietų Korėjos (daržovės).

Stiprinamos pozicijos Persų įlankos šalyse

„Greitai Jungtinėse Tautose nebebus šalių, į kurias negalime vežti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų. Sąrašas šalių yra įspūdingas, šiuo metu sektoriaus produkciją eksportuojame į 141 šalį. Yra teorinės galimybės sąrašą išplėsti iki 170, tačiau šiųmetė ministerijos pozicija to nenumato. Siekius pereiti nuo kiekybės į kokybę jau liudija konkretūs pavyzdžiai: pernai patvirtinti bei išduoti leidimai eksportuoti mėsą ir kiaušinius bei jų produktus į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), šiemet išryškėjo įdirbio rezultatai ir tęstinumas ‑ atnaujinti pieno ir pieno produktų sertifikatai“, ‑ teigė R. Taraškevičius.

Vasarį JAE vyks didžiulė verslo misija, Lietuvos įmonės dalyvaus parodoje, turės galimybę pabendrauti su vietos valdžios institucijomis, susirasti daugiau verslo partnerių ir labiau įsitvirtinti JAE rinkoje.

Pasak viceministro, stiprinamos pozicijos ir kitose Persų įlankos šalyse. Saudo Arabijoje taip pat numatyta verslo misija, o „Žaliojoje savaitėje“ dvišalio susitikimo metu Omano žemės ūkio ministras Fuad Bin Jaafar Bin Mohammed Al Sajwani ministrui Broniui Markauskui pateikė verslo pasiūlymą – pakvietė pasinaudoti jų šalimi kaip tarpine stotimi, kad lietuviai galėtų iš čia organizuoti eksportą į kitas Rytų šalis.

„Pernai pradėtas darbas su Malaizija dėl įvairių produktų: jautienos, grūdų. Iš atitinkamų institucijų jau turime patvirtinimus, kad dėl grūdų eksporto jau viskas yra suderinta“, ‑ R. Taraškevičius įvardijo dar vieną naujos koncepcijos pavyzdį.

Prioritetas – trims rinkoms

Žemės ūkio viceministro žodžiais, pagrindinėmis darbo rinkomis ir toliau išlieka Kinija, Japonija ir JAV. „Lietuvos įmonės jau yra gavusios leidimus eksportuoti į Kiniją, tačiau norisi, kad tie leidimai realiai pradėtų duoti naudą. Japonija yra labai patraukli šalis visoms ES verslo misijoms, pernai praktiškai užbaigtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Japonijos ir ES, ir tai yra viena pirmųjų sutarčių, kai ES žemės ūkio ir maisto produktų sektorius atsiduria itin palankioje pozicijoje, nes Japonijoje kokybiško maisto paklausa yra didžiulė“, ‑ sakė R. Taraškevičius.

Tokijuje jau pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio atašė Deivydas Kliučinskas, todėl šalies verslo įmonėms bus lengviau įsitvirtinti šioje neribotų galimybių šalyje. Kovo mėnesį žemės ūkio ministras Bronius Markauskas lankysis žemės ūkio parodoje Japonijoje, kur turėtų susitikti su šios šalies žemės ūkio ministru.

„Su Kinija turime užbaigti derinimo procedūras dėl jautienos, be to, atsiranda vis daugiau įmonių, norinčių eksportuoti pieno gaminius. Intensyviai dirbama su JAV dėl kiaušinių produktų. Jei mums pavyks, būsime trečia šalis pasaulyje po Kanados ir Nyderlandų, gavusių leidimus eksportuoti kiaušinių produktus. Prieš tai Lietuva antra iš ES valstybių narių (po Airijos) gavo leidimus mėsos eksportui į šią didelių galimybių rinką. JAV yra labai svarbi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto partnerė“, ‑ pabrėžė pašnekovas.

Grūdų augintojų taikinyje ‑ JAV

Šioje rinkoje interesų turi ir Lietuvos grūdininkai – jie į JAV norėtų įvežti kviečius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo it paradoksas ‑ juk JAV pati yra stambi eksportuotoja, tačiau pernai šalį alino sausros, be to, čia keičiasi pasėlių struktūra: kviečius vis labiau išstumia kukurūzai ir medvilnė.

„Lietuvos žemdirbiai sugeba išauginti aukštos kokybės, daug baltymo turinčius kviečius ir kitų šalių grūdininkams dėl to yra rimčiausi konkurentai. Prieš penkerius metus Lietuva buvo didžiausių ES grūdų eksportuotojų penketuke, tačiau pagal kiekius šviesmečiais atsiliko nuo pirmose vietose esančių šalių. Dabar, kaip ir anksčiau, prancūzai išlieka lyderiai, antrosios vietos nepaleidžia rumunai, turintys didžiulius plotus, o trečiąja vieta dalijasi Baltijos trejetukas: Lietuva, Latvija ir Estija, aplenkusios Vokietiją“, ‑ pasikeitusią rinkos žaidėjų dėlionę apibūdino viceministras.

LR ŽŪM informacija